Pereiti prie turinio

Plovdivas

Koordinatės: 42°09′0″ š. pl. 24°45′0″ r. ilg. / 42.15000°š. pl. 24.75000°r. ilg. / 42.15000; 24.75000 (Plovdivas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plovdivas
bulg. Пловдив
            
Plovdivo panorama
Plovdivas
Plovdivas
42°09′0″ š. pl. 24°45′0″ r. ilg. / 42.15000°š. pl. 24.75000°r. ilg. / 42.15000; 24.75000 (Plovdivas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Bulgarijos vėliava Bulgarija
Sritis Plovdivo sritis
meras Ivanas Čomakovas (Иван Чомаков)
Gyventojų (2008) 379 119
Plotas 101 km²
Tankumas (2008) 3 754 žm./km²
Vikiteka Plovdivas
Kirčiavimas Plòvdivas

Plovdivas − miestas Bulgarijos vidurio pietuose, prie Maricos upės; srities centras. Antrasis (po Sofijos) pagal dydį ir ekonominę bei kultūrinę reikšmę Bulgarijos miestas. Geležinkeliai ir automobilių keliai jungia su Sofija, Burgasu, Stambulu. Tarptautinis oro uostas. Išplėtota maisto, tabako, vyno, tekstilės pramonė, taip pat mašinų gamyba, spalvotoji metalurgija, metalo ir medienos apdirbimas, elektronikos ir elektrotechnikos, keramikos, stiklo, baldų gamyba. Svarbus mokslo, meno ir švietimo centras. Veikia Plovdivo universitetas, keli kiti specializuoti universitetai, dramos, operos ir lėlių teatrai, Nacionalinė biblioteka, archeologijos, gamtos, etnologijos muziejai. Vyksta kasmetinės prekybos ir technikos mugės.

Plovdivas įkurtas 342−341 m. pr. m. e.; buvo vadinamas Filipopoliu. 18781886 m. buvo Turkijos autonominės provincijos Rytų Rumelijos svarbiausias miestas.[1]

Plovdivas išsidėstęs Aukštutinės Trakijos žemumoje, vaizdingoje vietovėje − ant septynių kalvų. Miesto senamiestis (nuo 1956 m. muziejus draustinis) yra netaisyklingo plano. Senamiestis puikiai atspindi Plovdivo praeitį: čia galima išvysti trakų epochos įtvirtinimų, romėnų forumą Trimoncijų, Chisar Kapijaus vartus (II a.), Imareto (1445 m.) mečetę, kupolinę Džumos mečetę (XVXVI a.), Konstantino ir Elenos soborą, Pilypo Makedoniečio II amfiteatrą, bulgarų renesanso gyvenamųjų namų ansamblius.

  1. Plovdiv (Plovdivas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 429-430 psl.