Šantiniketanas

Šantiniketanas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Indija (Vakarų Bengalija, Bolpuras)
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iv, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1375
Regionas**	Azija–Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas	2023 (45 sesija)
Šantiniketanas šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Šantiniketanas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Šantiniketanas (beng. শান্তিনিকেতন = Śāntiniketon, angl. Shantiniketan) – buvusi gyvenvietė (dabar Bolpuro miesto dalis) Indijoje, Vakarų Bengalijoje, 140 km į šiaurės vakarus nuo Kolkatos. Žymus kaip Tagorių šeimos Indijos dvasinis centras.

Šantiniketano (sanskritu: „taikos buveinė“) ašramą 1863 m. įkūrė bengalų religinis reformatorius Maharšis Debendranathas Tagorė, iš vietos žemvaldžio išsipirkęs 5 akrų sklypą. Vėliau šią teritoriją plėtojo jo sūnus, žymus bengalų poetas ir mąstytojas Rabindranathas Tagorė. Jis čia įkūrė dvasinę mokyklą Brahma Vidjalają, o 1901 m. atvirąją mokyklą-laboratoriją, kuri 1921 m. tapo Višva Bharati universitetu. Jame daug dėmesio skirta religinių, tradicinių indų menų disciplinų mokymui, siekta sujungti Rytų ir Vakarų mokslo tradicijas. 1951 m. Indijos vyriausybė jam suteikė centrinio universiteto statusą. Kita universitetinio miestelio dalis yra netolimame Šriniketane.^[1] Universiteto dalis, vadinama Rabindra Bhavana, pašvęsta kaip Rabindranatho Tagorės muziejus (saugomos nuotraukos, paveikslai, laiškai, biblioteka, rankraščiai ir kt.).

Kitoje dalyje – Utarajanoje – išdėstytos 5 vilos, apsuptos sodų. Jose apsistodavo Tagorių svečiai, menininkai. Tuo tarpu ašramo ansamblyje yra seniausias Šantiniketano pastatas – Debendranatho pastatydintas pagrindinis namas (Šantiniketan Griha) ir vitražais puošta maldykla.

Šantiniketane gyveno Tagorių šeima, viešėjo daug iškilių Indijos ir pasaulio asmenybių. Dabar čia vyksta kultūrinės, religinės programos, šventės (žymiausios – Pauš Mela, R. Tagorės gimimo diena, bengalų naujieji metai).

2023 m. Šantiniketanas paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu.