Imre Nagy
| Imrė Nadis | |
|---|---|
| |
| Imrė Nadis | |
| Gimė | 1896 m. birželio 7 d. Kapošvaras |
| Mirė | 1958 m. birželio 16 d. (62 metai) Budapeštas |
| Tautybė | vengras |
| Veikla | Vengrijos valstybės ir politinis veikėjas |
| Pareigos | buvęs VLR Ministrų Tarybos pirmininkas |
 Vikiteka |
Imre Nagy |
Imrė Nadis (veng. Nagy Imre, g. 1896 m. birželio 7 d. Kapošvare – 1958 m. birželio 16 d. Budapešte) – Vengrijos politinis ir valstybės veikėjas, buvęs VLR Ministrų tarybos pirmininkas. Politinių reformų, iššaukusių sukilimą ir tarybinę intervenciją, iniciatorius. Vengrijos nacionalinis didvyris.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Austrijos-Vengrijos kariuomenėje. 1916 m. pateko į rusų nelaisvę, kalėjo Irkutske. Čia tapo marksistu, 1917 m. įstojo į RKP(b) ir pilietiniame kare kariavo raudonarmiečių pusėje.
1921 m. grįžo į Vengriją, bet jau 1927 m. emigravo į Austriją. 1930 m. persikėlė į TSRS, dirbo Kominterne ir TSRS Mokslų akademijos Žemės ūkio institute. 1941–1944 m. dirbo Košuto radijuje, iš Maskvos transliavusiame laidas vengrų kalba.[1]
Kartu su Tarybine Armija grįžo į Vengriją, 1944–1945 m. buvo Žemės ūkio ministras, 1945–1946 m. – Vidaus reikalų ministras, 1947–1949 m. – Maisto pramonės ministras. 1949 m. buvo apkaltintas oportunizmu, atleistas iš ministro pareigų bei pašalintas iš VDP CK narių. 1951 po viešos atgailos grąžintas į vadovaujančias pareigas. 1953 m. liepos mėn. I.Nadis paskirtas VLR Ministrų tarybos pirmininku, tačiau 1955 m. iš šių pareigų pašalintas.
Antrą kartą Ministrų tarybos pirmininku I.Nadis tapo 1956 m. spalio mėn. Tai buvo koalicinė vyriausybė, kurios programa numatė veiklos laisvę valstiečiams ir smulkiems ūkininkams (išlaikant bendrus socialistinės santvarkos principus), darbininkų tarybų ir nekomunistinių partijų legalizavimą, rinkimų laisvę, Vengrijos neutralitetą bei tarybinės kariuomenės išvedimą iš šalies.
Prasidėjus tarybinei intervencijai, 1956 m. lapkričio 4 d. pasislėpė Jugoslavijos ambasadoje. Apgaulės būdu iš ten išviliotas buvo suimtas ir, apkaltinus valstybės išdavimu, 1958 m. birželio 16 d. pakartas. Vengrijoje žlugus komunistinei santvarkai, 1989 m. liepos mėn. reabilituotas, iškilmingai perlaidotas ir paskelbtas Vengrijos nacionaliniu didvyriu.[2]
Papildoma informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje gyvendamas TSRS, buvo dukart suimtas (1933 ir 1938 m.), tačiau greit paleistas. Paskelbti dokumentai, kad I.Nadis buvo NKVD agentas slapyvardžiu „Volodia“, po jo slaptų pranešimų buvo suimta ir sušaudyta keliolika Kominterne dirbusių vengrų.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Matjašas Rakošis |
Vengrijos Liaudies Respublikos Ministrų tarybos pirmininkas.svg) 1953 m. liepos 4 d. –1955 m. balandžio 18 d. |
Po to: Andrašas Hegediušas |
| Prieš tai: Andrašas Hegediušas |
Vengrijos Liaudies Respublikos Ministrų tarybos pirmininkas 1956 spalio 24 d. –1956 lapkričio 4 d. |
Po to: Janošas Kadaras |