Žinios: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| (nerodomos 27 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
4 eilutė:
# [[Abejonė]] – pikčiausias žmonijos [[žinios|žinių]] priešas. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]].
# Apie [[niekas|nieką]] nežinome net milijoninės vieno procento dalies. – [[Tomas Alva Edisonas|T. A. Edisonas]].
# Dvasiniame gyvenime, kaip ir praktiniame, turintys [[žinios|žinių]] visada tobulėja ir laimi. – [[Viljamas Džeimsas|V. Džeimsas]].
# Geriau [[neišmanymas]] negu klaidingos [[žinia|žinios]]. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]].
# Gerų [[darbas|darbų]] rieškučios, vertingesnės už [[žinios|žinių]] statinę. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]].
# Greitas kaupimas [[žinios|žinių]], įgyjamų pernelyg mažai savarankiškai dirbant, ne itin vaisingas. [[Mokytumas]] irgi gali auginti tik lapus, o nesubrandinti vaisių. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]].
# [[Išmintis|Išmintingas]] ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio [[žinios]] naudingos. – [[Aischilas]].
# [[Išradimai|Išradinėti]] pačiam puiku, bet [[žinios|žinoti]] ir vertinti tai, kas atrasta kitų, – argi tai mažiau negu kurti? – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Jei nori, kad tavo [[pamokslas|pamokslai]] turėtų poveikį tavo [[mokinys|mokiniams]], įspėk juos apie nereikalingas [[žinios|žinias]] ir klaidingas [[taisyklė|taisykles]], todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Jeigu [[skaitymas|skaitome]] siekdami [[žinios|žinių]], turime skaityti lėtai, užsirašyti viską, ką išmokstame iš knygos, visa, ką randame nežinoma. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]].
# Kai kurie mokslininkai kaupia [[žinios|žinias]] tik tam, kad galėtų jomis girtis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]].
# Klysta tas, kas mano, kad daug [[žinojimas|žinoti]] yra privalumas. Svarbu ne [[žinios|žinių]] kiekis, o kokybė. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]].
# [[Knyga]] yra visokių [[žinios|žinių]] alfa ir omega, visų [[mokslas|mokslų]] pradžių pradžia. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]].
# Kokia nauda iš to, kad daug žinojai, jei nemokėjai tų [[žinios|žinių]] naudoti savo reikalams. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]].
# Kuo mažiau žmonės [[žinojimas|žino]], tuo platesnės jiems atrodo jų [[žinia|žinios]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Maloniausi tie [[žodis|žodžiai]], kurie suteikia kokių nors [[Žinia|žinių]]. – [[Aristotelis]].
# Man teko pažinti daugybę žmonių, sukaupusių gausybę [[žinios|žinių]] ir neturėjusių nė vienos savo [[mintis|minties]]. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]].
# [[Mokslas]] – sutvarkytos [[žinios]]. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]].
# Mūsų [[žinios|žinių]] troškimui nėra galo; [[protas|proto]] pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# Nedera gult miegoti nepasakius sau, kad per dieną šio to išmokta. Tai, ką apibrėžiu žodžiu „išmokta“, yra siekimas praplėsti mūsų [[mokslas|mokslo]] ar kokių kitų naudingų [[žinios|žinių]] ribas. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]].
# Neįsivaizduoju, kaip galima tenkintis [[žinios|žiniomis]], įgytomis iš antrų rankų; nors svetimos žinios gali mus šio to išmokyti, išmintingas būni tik savo [[išmintis|išmintim]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi [[žinia]]. – [[Bruno Ferrero|B. Ferrero]].
# Neužtenka [[žinojimas|žinoti]], reikia panaudoti [[žinios|žinias]], neužtenka [[noras|norėti]], reikia [[veikla|veikti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Nežinome ir ne(su)žinosime. – Fiziologas [[Emil Heinrich du Bois-Reymond]] (lot. ''Ignoramus et ignorabimus''). ''(Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis)''.
# Nėra natūralesnio [[troškimas|troškimo]] už troškimą [[žinios|žinių]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# Nieko nuostabaus, kad gausybė [[žinios|žinių]], negalinčių padaryti žmogaus [[protas|protingo]], dažnai daro jį tuščiagarbį ir pasipūtusį. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]].
# Norint pasiekti užsibrėžtą [[tikslas|tikslą]], [[praktiškumas|praktiškumo]] reikia ne mažiau kaip [[žinios|žinių]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]].
# Norint suvirškinti [[žinia|žinias]], reikia jas ryti su apetitu. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Paprastai nuo mūsų priklauso, ar perduosim savo [[vaikas|vaikams]] [[žinios|žinias]], maža to, – ar perduosime jiems savo [[aistra]]s. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]].
# Pernelyg gausios [[žinios]] sąlygoja [[neryžtingumas|neryžtingumą]]: neregys eina tiesiai prieš save. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]].
# Savo gyvenimo kelyje mačiau daug žmonių, visiškai atbukintų besaikio [[žinios|žinių]] troškimo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# Savo vaizduotėje aš galiu piešti kaip dailininkas. [[Vaizduotė]] svarbiau už žinias. [[Žinios]] ribotos. Vaizduotė apima visą pasaulį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# [[Skaitymas]] duoda žmogui [[žinios|žinių]], [[pokalbis]] moko [[sumanumas|sumanumo]], o [[įprotis]] užsirašinėti – [[tikslumas|tikslumo]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Stengtis palikti po savęs daugiau [[žinios|žinių]] ir [[laimė]]s nei radome, tobulinti ir didinti gautą [[palikimas|palikimą]] – štai mūsų priedermė. – [[Deni Didro|D. Didro]].
# Svarbiausia ne tai, kad sukauptum kuo daugiau [[žinios|žinių]], o tai, kad tos žinios, gausios ar menkos, priklausytų tau vienam, būtų išmaitintos tavo krauju, būtų tavo paties pastangų vaisius. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]].
# Šnekučiuotis dera taip, kad visi pašnekovai turėtų naudos – įgytų daugiau [[žinios|žinių]]. – [[Heraklitas]].
# Tinkamam [[elgesys|elgesiui]] [[valia|valios]] stoka pragaišingesnė už [[žinios|žinių]] stoką. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]].
# Visiškas [[neišmanymas]] – ne didžiausias [[blogis]]; kaupti menkai įsisąmonintas [[žinia|žinias]] – kur kas blogiau. – [[Platonas]].
# [[Žinios]] glūdi galvose, pilnose kitų žmonių [[mintis|minčių]], [[išmintis]] – [[protas|protuose]], dėmesinguose sau. – [[William Cowper|W. Cowper]].
# [[Žinios]] yra [[jėga]], jėga yra žinios. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# [[Žinios]], neišmaitintos [[patirtis|patirties]], patikimumo motinos, bevaisės ir kupinos klaidų. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]].
# [[Žinios]] – šarvai prieš visas negandas. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]].
# [[Žinios|Žinių]] reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
eilutė 26 ⟶ 50:
# Ne [[žinios]] yra pagrindinis dalykas, bet [[Poelgis|poelgiai]].
# Nebūk toks [[Kvailumas|kvailas]], kad [[Išmintis|išmintį]] pakeistum [[Žinios|žiniomis]], nes tu prarasi [[Supratimas|supratimą]].
# Stengtis palikti po savęs daugiau [[žinios|žinių]] ir [[laimė]]s nei radome, tobulinti ir didinti gautą [[palikimas|palikimą]] – štai mūsų priedermė.
# [[Žinios]] ir [[Išmanymas|išmanymas]] yra geriau negu [[Turtas|turtas]] – tau reikia prižiūrėti turtą, o žinios prižiūri tave.
# [[Žinios]] yra panašiai kaip [[Sodas|sodas]], jeigu tu neįdirbi jo, negali nuimti derliaus.
eilutė 33 ⟶ 58:
===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]===
# Siek išminties, o ne žinių. [[Žinios]] – tai praeitis. [[Išmintis]] – tai ateitis.
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# [[Patirtis]] be žinių yra geriau negu [[žinios]] be patirties.
===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]===
| |||