Aistra: Skirtumas tarp puslapio versijų

==Sentencijos==

# [[Aistra]] – blogas reguliatorius, bet galinga spyruoklė. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].

# [[Aistra]] dažnai gudriausią žmogų paverčia bukapročiu, o didžiausius kvailius padaro gudrius. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].

# [[Aistra]] nepripažįsta sandėrių, ji pasirengusi visokioms aukoms. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].

# [[Aistra]] – persitvarkiusi [[meilė]]. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]].

# [[Aistra|Aistringos]] širdies istorija visada nepaprastai paprasta. – [[A. Vinji]].

# [[Aistra|Aistros]] dažnai gimdo savo priešybes: kartais iš šykštumo kyla išlaidumas, o iš išlaidumo - šykštumas; neretai žmonės tampa stiprūs iš silpnumo, o drąsūs iš bailumo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].

# [[Aistra|Aistros]] – mūsų nesuskaičiuojamų paklydimų šaltinis – vis dėlto skatina švietimą. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].

# [[Aistra|Aistros]] nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių [[nelaimė]]s ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] šaltinis. – [[Deni Didro|D. Didro]].

# [[Aistra|Aistros]] suteikia [[protas|proto]] kvailiausiems žmonėms ir paverčia [[kvailys|kvailiais]] protinguosius. – [[Seneka]].

# [[Aistra|Aistros]] – tai vėjai, pučiantys į laivo bures. Kai kada jie paskandina jį, bet be jų jis negalėtų plaukti. Viskas pasaulyje pavojinga – ir viskas būtina. – [[Volteras]].

# Didžios [[aistra|aistros]] tokios pat retos kaip meno šedevrai. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].

# [[Dorybė]] yra ne [[aistra|aistrų]] neturėjimas, o jų valdymas. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]].

# Galingos [[siela|sielos]] vengia [[aistra|aistrų]], kaip jūreivis povandeninių uolų. – [[Napoleonas Bonapartas]].

# Iš pradžių kiekviena [[aistra]] silpna, vėliau pati save kursto ir augdama kaupia jėgas. Jos neprisileisti yra lengviau, negu atsikratyti. – [[Seneka]].

# Yra pažinimo [[aistra]], lygiai kaip aistra muzikai. Be šios aistros nebūtų nei matematikos, nei tiksliųjų mokslų. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].

# Jei mokame atsispirti savo [[aistra|aistroms]], tai paprastai ne todėl, kad esame stiprūs, o todėl, kad tos aistros silpnos. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].

# Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be [[aistra|aistros]]. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]].

# Kiek tai įmanoma, pasirinkime laisvus nuo [[geismas|geismų]] [[draugas|draugus]]. Mat ydos šliaužia ir peršoka į kiekvieną šalia esantį ir kenkia prisilietus. – [[Seneka]].

# [[Meilė]] – vienintelė [[aistra]], nepripažįstanti nei [[praeitis|praeities]], nei [[ateitis|ateities]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].

# [[Narsa|Narsus]] ne tik tas, kuris nugali savo priešus, bet ir tas, kuris valdo savo [[aistra]]s. – [[Demokritas]].

# Nepasitenkinimas savimi, atsiranda iš [[siela|sielos]] nepastovumo ir bailių ar nesėkmingų [[geismas|geismų]]. Arba neišdrįstama tiek padaryti, kiek geidžiama, arba neįstengiama ir pasiduodama visumos vilčiai. – [[Seneka]].

# Netikėtai susiliejus dviems kūnams, gimsta [[geismas]], o dviem jautrioms sieloms – [[atvirumas]]. Ir kaip pirmojo nepakanka atsirasti [[meilė|meilei]], tai antrojo – abipusiam supratimui. – [[Andrė Morua|A. Morua]].

# Nėra didesnės [[nelaimė]]s kaip nežinoti savo [[aistra|aistros]] ribų. – [[Lao Dzė]].

# [[Smalsumas]] yra [[protas|proto]] [[geismas]]. – [[Tomas Hobsas|T. Hobsas]].

# [[Troškimas]] valdyti [[Protas|protus]] – tai viena iš pačių stipriausių [[aistra|aistrų]]. – [[Napoleonas I]].

# Truputis [[aistra|aistros]] [[Protas|protą]] aštrina, daug – slopina. – [[Stendalis]].

# Užgimstanti [[aistra]] gera tuo, kad ji vienodai nesuvokia savo atsiradimo ir negalvoja apie baigtį; džiugi ir šviesi, ji nejaučia, kad gali prisišaukti nelaimę. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].

# Valdyk [[aistra]]s, antraip aistros užvaldys tave. – [[Epiktetas]].

# [[Valdymasis]] – pati didžiausia [[valdžia]], būti pavergtam savo [[aistra|aistrų]] – pati didžiausia [[vergovė]]. – [[Seneka]].

# Visos [[aistra|aistros]] verčia mus klysti, bet pačias juokingiausias [[klaida]]s verčia daryti [[meilė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].

# Žmogaus [[aistra|aistros]] nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o [[protas]] miega, kol pažadinamas. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]].

# Žmogaus širdyje nuolatos kyla naujų [[aistra|aistrų]]. Įveikus vieną, beveik visada atsiranda kita. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].

# [[Žmogus]] turi būti prieinamas [[aistra|aistroms]], bet ir pajėgus jas valdyti. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]].

==Patarlės ir priežodžiai==

===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===

# Kai [[aistra]] ateina pro paradines – [[išmintis]] išeina pro galines duris.

===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===

# [[Geismas|Negeisk]] nieko, kas atneštų gėdą.

# [[Savęs valdymas|Valdyk savo]] [[Geidulys|geidulius]] arba jie valdys tave.

==Nuorodos==

{{Vikipedija}}