Zoologijos sodas – vieta, kur aptvaruose laikomi ir veisiami gyvūnai viešo demonstravimo, švietimo, gamtosaugos ir (ar) mokslo tikslais.

Kupranugariai Lietuvos zoologijos sode

Yra pakankamai pavyzdžių, kuomet zoologijos sodai padeda išsaugoti nykstančias ar beveik išnykusias rūšis ir grąžinti jas į įprastas gyvenamąsias vietas. Pavyzdys – Europos stumbrai, kurių kadaise buvo likę tik keli ir tie patys nelaisvėje. Taip pat išsaugoti ir baltieji oriksai (Oryx leucoryx), havajinės berniklės (Branta sandvicensis). Kai kurie zoologijos sodai tiria gyvūnus gamtoje.

Lietuvoje yra šeši zoologijos sodai arba parkai. Veikia tik vienas valstybinis zoologijos sodas – tai 1938 m. Kaune įkurtas Lietuvos zoologijos sodas. Kiti penki zoosodai įkurti privataus kapitalo pagalba:

Istorija

redaguoti
  • Nedidelius žvėrynus savo rūmuose įrengdavo jau senovės egiptiečiai, kinai ir romėnai.
  • 1462 metais Žilberas de Lanua, lankydamasis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, pažymėjo savo dienoraštyje: „Minėtame mieste Trakuose (netoli Vilniaus) yra aptvertas parkas, kuriame laikomos įvairiausios laukinių gyvūnų rūšys, kokių tik būna miškuose ir vietiniuose medžioklės plotuose. Yra žvėrių, panašių į jaučius, vadinamų stumbrais, kiti panašūs į didelius arklius ir vadinasi asilais, o dar kiti – briedžiais; yra ir laukinių arklių, lokių, kiaulių, elnių ir įvairiausių rūšių laukinių paukščių“.
  • Anglijos karaliai iki XIX amžiaus Taueryje laikė žvėris.
  • Pirmasis zoologijos sodas įsteigtas XV a. Austrijoje.
  • Seniausias gyvuojantis zoologijos sodas įkurtas 1752 m. Vienos priemiestyje Šėnbrune.

Įrengimas

redaguoti

Seniau zoologijos sodai būdavo įrengiami veikiau žiūrovų, o ne gyvūnų patogumui. Sukurti originalų aptvarą buvo svarbiau, nei rūpintis jame esančiu gyvūnu. Dėl to kažkada respektabilūs sodai turi skirti daug lėšų narvų ir aptvarų rekonstrukcijai pagal nustatytus standartus.

Yra atvirų zoologijos sodų, primenančių miesto parką. Tipiškas pavyzdys – Hamburgo zoologijos sodas.

Nuorodos

redaguoti