Vilniaus šv. Jurgio bažnyčia
54°41′15″š. pl. 25°16′57″r. ilg. / 54.6876°š. pl. 25.2825°r. ilg.
Vilniaus šv. Jurgio bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Vilniaus |
Dekanatas | Vilniaus I |
Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė |
Gyvenvietė | Vilnius |
Adresas | K. Sirvydo g. 4 |
Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
Pastatyta (įrengta) | 1765 m. |
Stilius | barokas |
- Kitos reikšmės – Šv. Jurgio bažnyčia.
Vilniaus šv. Jurgio bažnyčia (kartais vadinama dvigubu Šv. Jurgio kankinio ir Švč. Mergelės Marijos Snieginės (Pergalingosios) vardu) – bažnyčia ir vienuolyno kompleksas Vilniaus senamiestyje, K. Sirvydo g. 4, šalia Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų.
Priklausė M. Mažvydo bibliotekai, grąžinta Vilniaus arkivyskupijai.
Istorija
redaguotiMedinė bažnyčia
redaguotiBažnyčią ir vienuolyną fundavo Vilniaus vaivada ir LDK didysis kancleris Mikalojus Radvilaitis LDK pergalei prieš totorius 1506 m. Klecko mūšyje atminti.
Pavadinimas kildinamas iš Šv. Jurgio (valstybės ir riterių globėjo) bei iš rugpjūčio 5-6 d. švenčiamos Švč. Mergelės Marijos Snieginės (Pergalingosios) šventės.
Pirmoji gotikinė medinė bažnyčia statyta 1506 m., po kelerių metų pastatytas vienuolynas, į kurį pakviesti senosios regulos karmelitai.
Gaisras ir mūrinė bažnyčia
redaguoti1749 m. birželio 8 d. gaisro metu Vilniuje sudegė 292 pastatai, tarp kurių ir šv. Jurgio bažnyčia su karmelitų vienuolynu[1].
Bažnyčia atstatyta 1750–1755 m. Naugarduko vaivados Jurgio Radvilos lėšomis pagal architekto Pranciškaus Ignoto Hoferio (lenk. Franciszek Ignacy Hoffer) projektą.
1765 m. spalio 27 d. bažnyčią konsekravo Tomas Ignotas Zenkovičius (lenk. Thomas Zienkowicz), Vilniaus vyskupas sufraganas. Tais pačiais metais šv. Jurgio bažnyčia tapo vieno iš dviejų karmelitų ordino provincijų LDK centru – šv. Jurgio provincija.
Seminarija
redaguoti1797 m. vienuolynas uždarytas ir perduotas diecezinei kunigų seminarijai, veikusiai iki 1945 m. Vilniaus diecezinė seminarija buvo pirmoji kunigų seminarija ir antra po Vilniaus universiteto aukštoji mokykla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, 1582 m. įkurta Vilniaus vyskupo Jurgio Radvilos.
Po 1831 metų sukilimo čia iš rusų cerkve paverstos šv. Kazimiero bažnyčios buvo perkelti garsaus meistro Arendto Gerhardto Zelle’s gaminti vargonai (prieš pat karą juos spėta iš pagrindų restauruoti).
Knygų rūmai ir nacionalinė biblioteka
redaguotiBažnyčioje 1946 m. įrengta Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos senųjų leidinių saugykla. Nuo tada saugyklai (vadintai Knygų rūmais) vadovavo Antanas Ulpis, asmeniškai rūpinęsis svarbių leidinių perkėlimu iš apleistų rajoninių bibliotekų, dvarų ir saugojimu bažnyčioje įkurtoje saugykloje.
2011 m. Seimas nusprendė grąžinti bažnyčią, karmelitų vienuolyno kompleksą natūra Vilniaus arkivyskupijai[2]. Pagal susitarimą biblioteka saugyklą turi iškraustyti iki 2015 m. vidurio.
Architektūra
redaguotiBažnyčia vienanavė, yra viena šv. Barboros koplyčia (ją prižiūrėjo Vilniaus miesto Kailiadirbių cechas). Rūsiuose, spėjama, gali būti Radvilų palaikų, tačiau jie kol kas išsamiau netyrinėti.
Galerija
redaguoti-
Po gaisro bažnyčią atstatęs Jurgis IX Radvila
-
Jurgio IX Radvilos motina Barbora Zavišaitė-Kęsgailaitė Radvilienė
-
Bažnyčios fundatorius Mikalojus Radvilaitis
-
Pagrindinio altoriaus paveiksle Šv. Jurgis nuduria slibiną
-
Šv.Barboros koplyčia iš lauko
-
Šv.Barboros koplyčios altorius
-
Bažnyčios fasadas
-
Vienuolyno biblioteka
-
Įėjimas į teritoriją ir varpinės bokštas
-
Įėjimas į teritoriją (pastatytas XIX a. pradžioje)
Nuorodos
redaguoti- Vilniaus buvęs senosios regulos karmelitų vienuolynas ir šv. Jurgio kankinio bažnyčia Archyvuota kopija 2015-03-27 iš Wayback Machine projekto.
- XX a. pirmos pusės bažnyčios nuotraukos
- Vilniaus senosios regulos karmelitų vienuolyno statinių ansamblis (Kultūros vertybių registras)
- Bažnyčia išsaugojo knygas, o knygos – bažnyčią
- Partizaninės šv. Jurgio bažnyčios (Knygų rūmų) nuotraukos
- Valdovo portretas Vilniaus šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje: unikalus, išskirtinės meninės ir istorinės vertės, bet, deja, išniekintas Archyvuota kopija 2014-05-31 iš Wayback Machine projekto.
- Gintaras Kušlys. Apie valdovo portretą Vilniaus šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje: vertingas, bet išniekintas
- Kultūros paveldo kankinystė XXI a. Lietuvoje (nuotraukos) Archyvuota kopija 2014-05-31 iš Wayback Machine projekto.