Uralo federalinė apygarda
Uralo federalinė apygarda (rus. Ура́льский федера́льный о́круг) – viena iš aštuonių Rusijos federacijos federalinių apygardų.
| Uralo federalinė apygarda Ура́льский федера́льный о́круг | |
|---|---|
.svg) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Administracinis centras | Jekaterinburgas |
| Subjektai | 6 |
| Oficialios kalbos | rusų kalba |
| Įkūrimo data | 2000 m. gegužės 13 d. |
| Atstovas | Vladimiras Jakuševas |
| Gyventojų | 12 294 961 |
| Plotas | 1 818 497 km² |
| Tankumas | 7 žm./km² |
Įkurta 2000 m. gegužės 13 d. Rusijos prezidento įsakymu.[1] Nuo 2020 m. lapkričio 9 d. Rusijos federacijos prezidento atstovas apygardoje yra Vladimiras Jakuševas (Владимир Владимирович Якушев).
Geografija
redaguotiUralo federalinės apygardos ribos eidamos per Uralo kalnus, vietomis dalinai apima ir vakarines šios kalnų grandinės dalis priskiriamas Europos žemyno šiaurės vakarams. O pagrindinė dalis yra Azijos žemyno šiaurės vakaruose – apima Uralo kalnų visą rytų regioną ir Vakarų Sibiro lygumą. Jos plotas – 1 818 497 km².
Šiaurėje išeina prie Karos jūros, pietuose ribojasi su Kazachstanu, pietvakariuose su Pavolgio federaline apygarda, šiaurvakariuose su Šiaurės Vakarų federaline apygarda, rytuose su Sibiro federaline apygarda.
Apygardos teritorija sudaro 10,62 % Rusijos Federacijos teritorijos. 2022 m. sausio 1 d. gyveno 12 294 961 gyventojas. Administracinis centras ir stambiausias miestas – Jekaterinburgas.[1]
Administracinis suskirstymas
redaguotiUralo federalinė apygarda užima keturias Rusijos Federacijos sritis ir dvi autonomines apygardas:[2]
.svg)
| |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| # | Vėliava | Herbas | Federacijos subjektas | Administracinis centras | Plotas km² | Žmonių skaičius 2022 m. |
Žemėlapis |
| 1 | 
|
|
Kurgano sritis | Kurganas | 71 488 | 805 510 | 
|
| 2 | 
|
|
Sverdlovsko sritis | Jekaterinburgas | 194 307 | 4 264 340 | 
|
| 3 | 
|
|
Tiumenės sritis | Tiumenė | 1 464 173 | 3 806 505 | 
|
| 4 | 
|
.svg){kind=small}
|
Chantų-Mansių autonominė apygarda | Chanty Mansijskas | 534 801 | 1 702 240 | 
|
| 5 | 
|
|
Čeliabinsko sritis | Čeliabinskas | 88 529 | 3 418 606 | 
|
| 6 | 
|
|
Jamalo Nencų autonominė apygarda | Salechardas | 769 250 | 552 117 | 
|
| Uralo federalinė apygarda | Jekaterinburgas | 1 818 497 km² | 12 294 961 | 
| |||
Didžiausi miestai
redaguoti
.jpg)
- Jekaterinburgas (Екатеринбург) – 1 493 600 (2022 m.)
- Čeliabinskas (Челябинск) – 1 179 288 (2022 m.)
- Tiumenė (Тюмень) – 828 600 (2022 m.)
- Magnitogorskas (Магнитогорск) – 413 253 (2020 m.)
- Surgutas (Сургут) – 395 900 (2022 m.)
- Žemutinis Tagilas (Нижний Тагил) – 344 656 (2021 m.)
- Kurganas (Курган) – 304 727 (2022 m.)
- Nižnevartovskas (Нижневартовск) – 278 725 (2021 m.)
- Uralo Kamenskas (Каменск-Уральский) – 163 990 (2021 m.)
- Zlatoustas (Златоуст) – 163 919 (2020 m.)
- Miasas (Миасс) – 151 472 (2020 m.)
- Kopeiskas (Копейск) – 147 634 (2020 m)
- Neftejuganskas (Нефтеюганск) – 128 159 (2021 m)
- Pervouralskas (Первоуральск) – 119 365 (2021 m.)
- Naujasis Urengojus (Новый Уренгой) – 118 115 (2021 m.)
- Nojabrskas (Ноябрьск) – 108 376 (2021 m.)
- Chanty Mansijskas (Ханты-Мансийск) – 105 995 (2022 m.)
- Tobolskas (Тобольск) – 98 772 (2021 m.)
- Serovas (Серов) – 95 141 (2021 m.)
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti
- rusai (82,74 %)
- totoriai (5,14 %)
- ukrainiečiai (2,87 %)
- baškirai (2,15 %)
- vokiečiai (0,65 %)
- baltarusiai (0,64 %)
- kazachai (0,6 %)
- nenurodę tautybės (0,56 %)
- azerbaidžaniečiai (0,54 %)
- čiuvašai (0,43 %)
- mariai (0,35 %)
- mordviai (0,31 %)
- armėnai (0,3 %)
- udmurtai (0,24 %)
- nencai (0,23 %)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 tass.ru / Как менялось расположение центров федеральных округов России; Юрий Смитюк TASS | Nuorodos data: 10 декабря 2018
- ↑ vokrugsveta.ru / Федеральный округ; Vokrug sveta | Nuoroda tikrinta: 2022.06.20
