Tuniso frankas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tuniso frankas (arab. فرنك) buvo Tuniso valiuta nuo 1891 m. iki 1958 m. Frankas buvo padalintas į 100 santimų, o savo verte prilygintas Prancūzijos frankui.

Tuniso frankas

←

1891 – 1960 m.

→

1000 Tuniso frankų

Naudojo:

Tunisas

Smulkesnis vnt.:

santimas: 1/100

Simbolis:

F, Smulkesnio vieneto: F

Nominalai:

Banknotai: 50 centimų; 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100, 500, 1000 ir 5000 frankų
Monetos: 1, 2, 5, 10, 25 ir 50 centimų; 1, 2, 5, 15, 10, 20, 50 ir 100 frankų

Istorija

1891 m. įvestas frankas pakeitė iki tol cirkuliavusią valiutą – Tuniso rialą santykiu: 1 rialas = 60 santimų.

1960 m. jį keičiant dinarais, santykis buvo 1000 frankų = 1 dinarui.

Monetos

1920 m. 5 santimų moneta

Pirmosios monetos Tunise atsirado dar iki oficialiai pakeičiant valiutą, 1887 m. ant 25 auksinių rialų buvo kaldinamas užrašas „15F“, jis rodė pinigo vertę prancūziško franko atžvilgiu.

1891 m. iš bronzos buvo nukaldintos pirmosios 1, 2, 5 ir 10 santimų monetos. Sidabras buvo panaudotas kalant 50 santimų, 1 ir 2 frankų monetoms, o auksas 10 ir 20 frankų vertės monetoms. Jos visos savo išvaizda, dydžiu ir verte atkartojo Prancūzijos frankus. Tiesa 1 ir 2 santimų monetos buvo leistos tik pirmaisiais kaldinimo metais.

1918 m. buvo pristatytos naujos laidos, nikelio-bronzos lydinio 5, 10 ir naujai sukurtos 25 santimų monetos su skyle viduryje. 1921 m. iš aliuminio-bronzos lydinio atsirado 50 santimų bei 1 ir 2 frankų monetos.

1930 m. iš sidabro imtos kaldinti 10 ir 20 frankų vertės monetos. 1934 m. buvo pristatyta nauja, 5 frankų vertės moneta iš sidabro. Ji skyrėsi nuo prancūziškosios sesės, pastaroji buvo iš nikelio.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui iš cinko imtos kaldinti 10 ir 20 santimų vertės monetos, o sidabrinės monetos iš vis buvo nustotos kaldinti.

Nuo 1945 m. 5 frankų moneta tapo mažiausios vertės pinigu. Nuo 1946 m. ją imta gaminti iš aliuminio ir bronzos lydinio. Varis ir nikelis buvo panaudoti 20, 50 ir 100 frankų gamybai (nuo 1950 m.). 1954 m. iš tokio pat lydinio pradėti gaminti ir 5 frankų monetos.

1957 m. iš vario ir nikelio buvo nukaldintos paskutinės keturios frankų monetos.

Banknotai

Tuniso 1 frankų banknotas išleistas 1920 m.

1903 m. Banque de l’Algérie su užrašu „Tunisie“ pristatė pirmuosius spausdintus 5 frankų vertės popierinius pinigus. 1904 m. buvo išleistas 500, 1908 m. 20, 50 ir 100 frankų vertės banknotai. 1918 m. atsirado ir 1000 frankų vertės atsiskaitymo priemonės.

Laikotarpyje tarp 1918 m ir 1921 m. „Regence de Tunis“ štampu pažymėti išėjo 50 santimų, 1 ir 2 frankų vertės banknotai. 1942 m. pasirodė ir 5000 frankų vertės pinigai. „Direction des Finance“ 1943 m. išleido naujus 50 santimų, 1 ir 2 frankų vertės banknotus.

1946 m. centrinis bankas persivadino į „Banque de l’Algérie et de la Tunisie“. Jis išdavinėjo 20, 50, 100, 500, 1000 ir 5000 frankų banknotus. Nuo 1950 m. 20, 50 ir 100 frankų banknotai buvo nustoti spausdinti, juos pakeitė monetos.