Tulpės kooperatyvo namas

„Tulpės“ kooperatyvo namas
Pastato pagrindinis fasadas
„Tulpės“ kooperatyvo namas
„Tulpės“ kooperatyvo namas
54°53′46″š. pl. 23°55′02″r. ilg. / 54.896145°š. pl. 23.917170°r. ilg. / 54.896145; 23.917170 (Tulpės kooperatyvo namas)
Vieta Kaunas,
A. Mickevičiaus g. 15
Statusas gyvenamasis namas
Architektas Antanas Maciejauskas
Statybų pradžia 1925 m.
Atidarymas 1926 m.
Paskirtis gyvenamasis namas
Stilius „tautinis stilius“
Aukštų sk. trys, su pastoge
Statusas valstybės saugomas
Reikšmingumo lygmuo vietinis
Įregistravimo metai 2019 m.
Kodas 44172

„Tulpės“ kooperatyvo namas – daugiabutis gyvenamasis namas, stovintis Kaune. Tai ankstyvojo tarpukario architektūros objektas, reprezentavęs „tautinį stilių“ laikinojoje sostinėje.[1] Kooperatyvo „Tulpė“ namas yra vietinės reikšmės tautinio modernizmo architektūros paminklas, nuo 2019 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[2] Kaip vienas iš Kauno modernizmo architektūros objektų, 2023 m. kartu su kitais pastatais „Tulpė“ įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.[3]

„Tulpės“ architektūrinio įprasminimo ieškota liaudies mene. Pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu Lietuvos atstatymo komisariatas (LAK) buvo išsikėlęs uždavinį „atgaivinti Lietuvos stylį“. Aktyvus LAK dalyvis inžinierius Antanas Maciejauskas pabandė šį principą pritaikyti praktikoje, 1925 m. suprojektuodamas savo ko gero žinomiausią projektą – „Tulpės“ kooperatyvo gyvenamąjį namą. Pastato architektūrinėje estetikoje akivaizdus istoriškai susiklostęs ornamentiškumo diskursas. Pastate tradicinės istorizmo detalės pakeistos stilizuotais lietuviškais motyvais. Sandrikai, karnizai, langų ir durų apvadai kuriami pagal savitą architekto „tautiškumo“ supratimo formulę.[1] Kai kurie tarpukario architektų atsiliepimai (Algirdas Šalkauskis): „[...] 1925–1926 metais Kaune vienas, tiesa ne architektas, bandė išreikšti mūre ir tinke medinius ornamentus, bet sukūrė karikatūrą.“[4]

„Tulpė“ buvo vienas pirmųjų kooperatinių namų nepriklausomoje Lietuvoje, savo architektūra iliustruojantis ankstyvuosius lietuviškojo stiliaus ieškojimus, pagrįstus liaudies architektūros savybių atsikartojimu. Kooperatyvą įsteigė Antanas Maciejauskas ir inžinierius matininkas, politikas Vytautas Račkauskas.[2] Jie gyveno namo I aukšte. Čia būstus turėjo ir daugiau žymių žmonių:[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 Tarpukaris. „Tulpės“ kooperatyvo pastatas autc.lt
  2. 2,0 2,1 2,2 „Kooperatyvo „Tulpė“ namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919–1939, UNESCO. Nuoroda tikrinta 2023-09-23.
  4. Algirdas Šalkauskis, A. Lietuvių architektūros raida. Naujoji Romuva, 1935, Nr. 10–11, p. 265.[1]