Bėginiame transporte traukinys – serija bėginių transporto priemonių, kurios juda bėgiais, kad vežtų krovinius ar keleivius iš vienos vietos kitą. Kelias paprastai susideda iš tradicinių dviejų bėgių, bet gali taip pat būti vienbėgis geležinkelis ar magnetinis pakėlimas. Traukinį traukia atskiras garvežys, ar individualūs varikliai. Dauguma traukinių yra varomi dyzeliniais varikliais ar elektra, tiekiama geležinkelio elektros sistema. Istoriškai garo variklis buvo dominuojanti garvežio forma XX a. šimtmečio viduryje, bet kiti šaltiniai (tokie kaip arklys, virvė, laidas, trauka, pneumatika ar dujų turbina) taip pat buvo galimi.

Traukinys
Dyzelinis traukinys DR-1A Vilniuje
Vokiškas greitasis „Inter City” Ekspresas

Traukinių tipai

redaguoti

Yra įvairių traukinių tipų, suprojektuotų tam tikrais tikslais. Traukinys gali susidėti iš vieno ar daugiau garvežių ir vagonų kombinacijos, ar savaeigio lokomotyvo. Traukiniai taip pat gali būti tempiami arklių, sutvirtintų virvėmis. Ypatinga traukinių rūšis, važiuojanti ant atitinkamų ypatingų bėgių, yra kūrenami traukiniai, vienbėgiai traukiniai, greitieji traukiniai ir kiti. Keleivinis traukinys gali susidėti iš vieno ar kelių garvežių, ir vieno ar daugiau vagonų. Daugelyje pasaulio šalių, ypatingai Japonijoje ir Europoje, greitieji traukiniai yra naudojami ekstensyviai keleivinei kelionei.

Traukiniai gali taip pat būti sumaišyti, apimant ir keleivinę ir krovininę dalis. Tokie sumaišyti traukiniai būna ten, kur paslaugos yra nedažnos ir maža kaina. Tačiau, besiskiriantys keleivių ir krovinių poreikiai paprastai reiškia, kad reikia vengti kartu vežti krovinius ir keleivius.

Pirmasis elektrinis traukinys Lietuvoje pajudėjo 1975 m. gruodžio 29 d. (VilniusKaunas).[1]

Šaltiniai

redaguoti
  1. „Geležinkelių infrastruktūros istorija“. litrail.t. 2014-03-28. Suarchyvuota iš originalo 2014-07-12. Nuoroda tikrinta 2015-05-12.

Nuorodos

redaguoti