Transsacharinė prekyba

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Transsacharinė prekyba – kelių ir gyvenviečių tinklas Saharos dykumoje, kuriuo vyko prekyba tarp šiaurės Afrikos pakrantės miestų ir vadinamosios „juodosios Afrikos“. Transsacharinė prekyba prasidėjo I tūkst. pr. m. e., o pradėjo nykti XVI a.

Šingečio miestas Adraro kalnyne (dab. Mauritanija) – vienas viduramžių prekybos centrų

Senovė

Paskutiniaisiais tūkstantmečiais pr. m. e. susiformavus Saharos dykumai, išsikėlė dauguma joje gyvenusių gyvulių augintojų ir pietinė Afrikos dalis buvo praktiškai atkirsta nuo šiaurinių pakrančių ir viso likusio pasaulio. Tik prijaukinus kupranugarį (pirmosios tikros žinios apie jo naudojimą yra iš III a. pr. m. e.), dykumos apgyvendinimas prasidėjo iš naujo.

Svarbiausieji ankstyvųjų kelių atradėjai buvo garamantai, giminingi libiams. Jie tapo tarpininkais tarp finikiečių ir Afrikos tautų, tiekdami šiems egzotiškas prekes: dramblio kaulus, auksą, smaragdus, stručių plunksnas bei kiaušinius, juodaodžius vergus.

Tuo metu svarbiausiu transsacharinės prekybos uostu šiaurėje tapo Leptis, kuris keliu siekėsi su Sidamu, o iš ten būdavo keliaujama iki pat Nigerio upės. Romos imperijos laikais buvo žinomi trys lygiagretūs keliai per Sacharą.

Viduramžiai

VII a. susikūrus Kalifatui, arabai prasiskverbė į Sacharą ir ėmė islamizuoti vietinius gyventojus. Vyko tautų kraustymaisi, suformavę dabartinę Sacharos tautinę sudėtį. Garamantai davė pradžią dabartiniams berberams ir tuaregams. Pastarieji kėlėsi vis tolyn į pietus, pamažu apgyvendindami Sacharos oazes, Ayro kalnus ir netgi Nigerio pakrantes. Tai suteikė galimybes vystyti pastovesnę prekybą su nuolatinėmis gyvenvietėmis.

Svarbiausi tokie gyvenviečių centrai kūrėsi kalnuotose Sacharos mietose, tokiose kaip Achagaras, Ayras, Tibestis, Adraro plynaukštė, taip pat didelėse oazių sankaupose, tokiose kaip Kufra, Audžila ir pan.

Viduramžiais nusidriekė visas prekybos kelių tinklas, sujungęs šiaurės pakrantės miestus Fesą, Tripolį su Sahelio tautomis: mandžiais, hausais, kanūriais ir kt. Tai sąlygojo Sahelio civilizacijos atsiradimą.

Nunykimas

Transsacharinės prekybos nunykimui didelę įtaką padarė jūros kelių aplink Afriką atradimas XV–XVI a. Kelionės laivu būdavo greitesnės ir patogesnės nei dykuma. XVI a. pabaigoje dauguma Sacharos gyvenviečių buvo nusiaubtos marokiečių armijos. Tai vedė prie lėto prekybos smukimo ir prie pajūrio miestų iškilimo.

Galutinį smūgį tradicinei prekybai sudavė kolonizacija ir tradicinio gyvenimo būdo sunaikinimas, modernių automobilių kelių bei geležinkelių nutiesimas per Sacharą.

Kelių sistemos

Pagrindinių kelių žemėlapis

Transsacharinės prekybos kelių tinklą sudarė kelios paralelios kelių sistemos.

Vakarinis kelias jungė Viduržemio jūros pakrantes su Vakarų Saheliu, kur nuo viduramžių klestėjo galingos prekybinės imperijos – Vagadu, Malio imperija, Songajaus imperija ir kt. Jos buvo dabartinio Malio ir rytų Senegalo teritorijoje. Šie keliai ėjo per dabartinio Maroko, Alžyro, Mauritanijos ir šiaurinio Malio teritorijas. Svarbiausi kelių tinklo miestai buvo Tafilaletas, Tindufas, Šingetis, Uadanas, Audagostas, Tišitas, Ualata, Sidžilmasa, Taudenis, Timbuktu, Figigas, Uargla, Adraras.

Vidurinis kelias jungė Viduržemio jūros pakrantes su Hausalandu ir Kanem-Bornu dabartinio pietų Nigerio ir šiaurės Nigerijos teritorijose. Čia klestėjo hausų miestai-valstybės ir Kanemo bei Bornu valstybės. Šie keliai ėjo per dabartinio Tuniso, Libijos ir šiaurinio Nigerio teritorijas. Svarbiausi kelių tinklo miestai buvo Gadamesas, Gatas, Sabha, Murzukas, Agadesas, Bilma, Džalas. Šis kelias susisiekė ir su Nilo slėniu rytuose – per Kufros ir Sivos oazes.