Trakų Dievo Motinos paveikslas
| „Trakų Dievo Motina“ | |
|---|---|
| |
| Menininkas | nežinomas |
| Metai | XV–XVI a. |
| Meno kryptis | vėlyvasis renesansas |
| Medžiagos, technika | drobė, aliejus (dengta meniškais apkaustais) |
| Matmenys | 128 × 110 cm |
| Miestas (vieta) | Trakai |
| Muziejus | Trakų bazilika |
Trakų Dievo Motinos paveikslas – religinis paveikslas esantis Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios altoriuje. Paveikslas vainikuotas karūnomis, dengtas meniškais apkaustais, jį supa daugybė votų, liudijančių, kad šis Dievo Motinos atvaizdas nuo seno traukia maldininkus.
Istorija
redaguotiTrakų Dievo Motinos paveikslas buvo nutapytas XV a. antroje arba XVI a. pirmoje pusėje ant liepos lentų, apklijuotų linine drobe. Iš pradžių visafigūris, jis vaizdavo Mariją sėdinčią soste, vienplaukę, galbūt, su rožių vainiku ant galvos. Kaip liudija tyrinėjimai, apie 1600 m. paveikslo apatinė dalis buvo nupjauta, o Marijos atvaizdui suteikta daug panašumo į Baroko epochoje populiarų Marijos Snieginės atvaizdą, esantį Romos Didžiojoje Marijos bazilikoje. Paveikslą pertapant, pakeistas auksuoto fono ornamentas: dabar jis vėlyvojo Renesanso stiliaus. Ant Marijos kelių dešinėje pusėje buvo iš naujo nutapytas prie Motinos prigludęs Jėzus Kristus. 1611 m. Trakų bažnyčioje įkurta Rožinio brolija. Todėl pakeltoje Marijos rankoje nutapyta trižiedė rožės šakelė, simbolizuojanti rožinio paslaptis.
XVI a. stebuklais ir malonėmis ėmęs garsėti Dievo Motinos paveikslas siejamas su kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII a. pradžioje kitoje paveikslo pusėje buvo užrašyta, kad jį Vytautui Krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391–1425). Anot įrašo, tai esanti ikona Nikopėja (graikiškai – Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui (1087–1143) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį. Nors neturima istorinių žinių, koks buvo Vytauto vaidmuo Trakų bažnyčiai įsigyjant šį paveikslą, yra žinoma, kad jį gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai, ir net Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai. Veikiausiai šis įrašas atsirado prieš 1718 m., kai plačiai išgarsėjęs stebuklingas paveikslas pirmasis LDK buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą.[1] Tai įvyko 1718 m. rugsėjo 4 d.
Jėzuitai iš Vilniaus į Trakus organizuodavo iškilmingas maldininkų procesijas. 1604 m. tokiai procesijai vadovavo Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Procesijoms į Trakus poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus paskyrė 4 odes, kurios lotynų kalba 1624 m. išspausdintos Antverpene. Kunigas Simonas Mankevičius 1645 m. išleistoje knygutėje aprašė 23 stebuklingas malones, patirtas iš Trakų Dievo Motinos paveikslo. 1622 m. paveikslas perkeltas į Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčią, 1667 m. grąžintas Trakams.
Paveikslas išsaugojo bizantiškosios ikonų tapybos kanoninę schemą (statika, nuo realybės atsietas vaizdas), kartu atspindėdamas kai kuriuos Vakarų Europos vėlyvųjų Viduramžių tapybos bruožus – plačius, figūrą po sąlygiškomis klostėmis paslepiančius rūbus, idealizuotą, XV a. „gražiąsias Marijas“ primenantį veidą. Taigi Trakų Dievo Motina įgijo tik jai vienai būdingą ikonos, Viduramžių ir Baroko tapybos stilių derinį.[2]
Įamžinimas
redaguotiKiekvienais metais rugsėjo pradžioje Trakuose vyksta Trakų Dievo Motinos – Lietuvos globėjos atlaidai.
Lietuvos Seimas 2018-uosius yra paskelbęs Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais. 300 metų karūnavimui pažymėti išleista Lietuvos ir Lenkijos pašto ženklų laida.
Nuorodos
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Istorija Archyvuota kopija 2014-10-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Švč. M. Marijos paveikslas Archyvuota kopija 2014-10-06 iš Wayback Machine projekto.