Telšių šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė

55°59′14″š. pl. 22°14′40″r. ilg. / 55.9872994°š. pl. 22.2444885°r. ilg. / 55.9872994; 22.2444885

Telšių šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė
Rusiškas pavadinimas Храм во имя святителя Николая Чудотворца
Dekanatas Klaipėdos stačiatikių dekanatas
Savivaldybė Telšių rajonas
Gyvenvietė Telšiai
Adresas Žalgirio g. 8
Statybinė medžiaga akmuo
Pastatyta 1938 m.
Stilius Kubizmas

Telšių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė stovi Telšiuose. Ši cerkvė – vienas iš retų kubizmo architektūros pavyzdžių Lietuvoje, o šio stiliaus panaudojimu sakralinėje architektūroje cerkvė yra apskritai unikali[1].

Istorija

redaguoti
 
Senasis cerkvės pastatas

Telšių Šv. Nikolajaus Stebukladario parapija įkurta 1840 m. Iš pradžių maldos namai buvo nuomojamose patalpose. 18641867 m. Vilniaus generalgubernatoriaus N. Muravjovo iniciatyva pastatyta akmeninė Šv. Nikolajaus cerkvė (valdžios lėšomis ant katalikų bažnyčios pamatų). 1923 m. žemaičių katalikai ėmė pretenduoti į žemę ir pastatą. 1932 m. teismas pripažino žemę katalikams, bet pastatą – stačiatikiams. Už pastatą katalikai sumokėjo 32 590 litų kompensaciją stačiatikiams ir 1935 m. rudenį šventykla tapo katalikų, joje įrengta Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.

Stačiatikiai 19351938 m. pastatė naują akmeninę cerkvę (architektas Vsevolodas Kopylovas), pašventintą 1939 metų gegužę. 1937 m. parapijoje buvo 834 tikintieji. Sovietų valdžia parapiją įregistravo 1948 metais.

Architektūra

redaguoti

Cerkvės planinės struktūros pagrindas yra kvadratas, ant kurio formuojamas kubo formos tūris (10x10x10 m), vainikuotas svogūniniu kupolu bei apjuostas masyviu, laužytu, kubizmo stiliui būdingu karnizu. Tokiu pat laužytu, į viršų platėjančiu karnizu apjuosti ir žemesni už pagrindinį tūrį apsidės ir prieangio priestatai rytinėje ir vakarinėje pastato dalyje. Lygias, baltai dažytas sienas skaido siauros langų angos. Į cerkvę perkeltas XIX a. trijų aukštų ikonostasas iš likviduotos cerkvės. Pokaryje įrengtas architektūrinei erdvei svetimas balkonas[2].

Nuorodos

redaguoti