Tarinys

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būseną ar jo ypatybę. Jis atsako į klausimus:

• ką veiksnys veikia (veikė, veikdavo…) ar neveikia (neveikė)?
• kas vyksta, darosi?
• kas pasakyta apie veiksnį (kas jis, koks jis)?

Daugumoje atvejų tarinys yra reiškiamas veiksmažodžiu, tarkime, sakinyje „Kačiukas užmigo“, tačiau kartais, ypač kai veiksmažodis nurodo veiksnio būseną ar ypatybę, naudojamos „yra + vardažodis“ konstrukcijos („Kačiukas yra rainas“ arba „veiksmažodis + bendratis“ („Kačiukas mėgsta lakti pieną“). Šios konstrukcijos gali būti ir sujungtos: „Kačiukas gali būti susirgęs“.

Tariniui pavaldžios sakinio dalys yra papildiniai ir aplinkybės. Kartu su veiksniu tarinys sudaro sakinio gramatinį centrą. Viename gramatiniame centre gali būti keli tariniai.

Tarinių rūšys

Pagal sudarymo būdus tariniai yra skirstomi į keturias rūšis.

• Grynasis tarinys
• Suvestinis tarinys
• Sudurtinis tarinys
• Mišrusis tarinys

Žymėjimas

Paprastai tarinys žymimas dviem linijomis.