Vikipedija

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

(Nukreipta iš puslapio TS-LKD)
Kitos reikšmės – Ts, Tėvynės sąjunga.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
TrumpinysTS–LKD
PirmininkėRadvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Pirmininko pavaduotojaiLaurynas Kasčiūnas
Andrius Navickas
Paulius Saudargas
Vykdomasis sekretoriusMartynas Prievelis
ĮkūrėjaiVytautas Landsbergis
Gediminas Vagnorius
Įkurta1993 m. gegužės 1 d. (1993-05-01)
PirmtakėSąjūdis
BūstinėJ. Jasinskio g. 17, Vilnius
Jaunimo organizacijaJaunųjų konservatorių lyga
Narių skaičius (2022)Didėjimas 12,819 [1][neveikianti nuoroda]
Politinė ideologija
Politinė pozicijaCentro dešinė[6][7][8]
Europos narystėEuropos liaudies partija
Europos Parlamento grupėEuropos liaudies partijos grupė
Spalvos  Mėlyna
  turkio (nuo 2020 m.)[9]
Seimas
28 / 141
[[[Europos Parlamentas]]
3 / 11
Savivaldybių tarybos
279 / 1 461
Merai
5 / 60
Svetainė
https://tsajunga.lt/

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai), 2004–2008 m. vadinosi Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai), iki 2004 m. – Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – Lietuvos centro dešinės politinė partija, kuriai būdinga liberalioji konservatizmo politika. Partija yra Europos liaudies partijos narė.

1993–2004 m. būstinė
Būstinė (nuo 2018 m.)[10]
1993–2004 m. logo

Istorija

redaguoti
    Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

1993–2008 m.

redaguoti

Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) įkurta 1993 m. gegužės 1 d., kaip Sąjūdžio politinės veiklos tęsėja.[11] Dalyvaudama pirmuose rinkimuose 1996 m. partija laimėjo 70 mandatų ir sudarė valdančiąją koaliciją su Lietuvos krikščionių demokratų partija. Tuometinis partijos įkūrėjas ir pirmininkas Vytautas Landsbergis tapo Seimo pirmininku.

1999 m. spalio 23 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukė Laima Andrikienė, Irena Andriukaitienė ir Vidmantas Žiemelis, kurie vėliau įkūrė Tėvynės liaudies partiją, kuri 2001 m. su trimis kitomis dešiniosiomis partijomis susijungė į Lietuvos dešiniųjų sąjungą.

2000 m. liepos 2 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukusio buvusio partijos valdybos pirmininko Gedimino Vagnoriaus ir jo šalininkų iniciatyva įkurta Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga (2004 m. reorganizuota į Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą). Tų pačių metų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose partija patyrė pralaimėjimą ir surinko tik 9 mandatus.

2003 m. lapkričio 8 d. Tėvynės sąjungos ir Lietuvos dešiniųjų sąjungos suvažiavimai pritarė nutarimams dėl partijų jungimosi. 2004 m. vasario 7 d. Tėvynės Sąjungai susijungus su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, ji tapo didžiausia Lietuvoje politine partija.

Nuo 2008 m.

redaguoti

2008 m. vasario 24 d. Lietuvių tautininkų sąjungos ir kovo 11 d. Tėvynės sąjungos suvažiavimai patvirtino Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Tų pačių metų gegužės 17 d. partijų suvažiavime Tėvynės sąjunga ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos susijungė į politinę partiją „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“.[12] Naujuosiuose partijos įstatuose įteisintas ir ilgasis pavadinimas „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai)“, kuris atspindi visas Tėvynės sąjungos atstovaujamas idėjines kryptis ir atsižvelgia į anksčiau įvykusį Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku patvirtintas Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius, o jo pirmuoju pavaduotoju – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Valentinas Stundys. Tais pačiais metais vykusiuose Seimo rinkimuose partija laimėjo 45 mandatus ir suformavo koaliciją su Tautos prisikėlimo partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu ir Liberalų ir centro sąjunga. 2011 m. dalis frakcijos narių paliko partiją ir atkūrė Tautininkų sąjungą. Likusi Tautininkų frakcijos dalis toliau veikė Tėvynės sąjungos sudėtyje.

2015 m. kovą tuometinis partijos pirmininkas Andrius Kubilius, kuris partijai vadovavo nuo 2003 metų, paskelbė, jog nebesieks būti perrinktas. 2015 m. balandžio 17–25 d. vykusiuose rinkimuose partijos pirmininku tapo Europos Parlamento narys Gabrielius Landsbergis, partijos įkūrėjo anūkas. 2021 m. rugsėjo 26 d. XXV TS-LKD suvažiavime, G. Landsbergiui lankantis JAV, jis patvirtintas antrajai ir paskutinei kadencijai (balsavimas per suvažiavimą nerengtas, kiti 15 partijos skyrių iškeltų kandidatų atsisakė dalyvauti pirmininko rinkimuose ir parėmė G. Landsbergio kandidatūrą).[13]

2016 m. Seimo rinkimų pirmame ture partija surinko 21,66 % dalyvavusių rinkėjų balsų ir užėmė pirmą vietą bei gavo 20 mandatų.[14] Į antrąjį turą pateko 42 partijos nariai.[15] Antrame ture partija nusileido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, laimėjo 11 mandatų ir iš viso rinkimuose gavo 31 mandatą, taip likdami didžiausia opozicine jėga.

2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Tėvynės sąjungos sąrašą vedė Ingrida Šimonytė, laimėjusi savo vienmandatę apygardą pirmame ture. Partija pirmame ture surinko 24,82 % balsų, užėmė pirmąją vietą ir gavo 24 mandatus. Į antrąjį turą pateko 36 kandidatai. Antrame ture partija laimėjo 26 mandatus ir kartu su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu bei Laisvės partija suformavo valdančiąją daugumą.

Struktūra

redaguoti

Vadovybė

redaguoti

Pagal 2018 m. priimtus įstatus, aukščiausias partijos valdymo organas buvo Suvažiavimas (šaukiamas kasmet, susidedantis iš Tarybos narių, jos renkamų pareigūnų bei skyrių deleguotų narių), tarp suvažiavimų – Taryba (susidedanti iš Prezidiumo narių, Suvažiavime išrinktų narių, Politikos komiteto narių, Suvažiavimo renkamų pareigūnų, skyrių ir skyrių sueigų pirmininkų, bandruomenių pirmininkų, partijos narių – savivaldybių merų, Seimo, Europos parlamento, Vyriausybės narių, Kovo 11 d. akto signatarų).[16] Pagal jį, partijai vadovavo partijos pirmininkas, renkamas 4 metų kadencijai visų partijos narių.[16] Įstatuose iš neregioninių valdymo organų taip pat minimi Prezidiumas (į kurį įėjo pirmininkas, pirmininko pavaduotojai, garbės pirmininkas, suvažiavime išrinkti nariai, frakcijų pirmininkai, vykdomasis sekretorius, Priežiūros komiteto bei Politikos komiteto pirmininkai, frakcijos Seime seniūnas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas (jei jie – partijos nariai), regionų koordinacinių tarybų atstovai), Priežiūros komitetas, Politikos komitetas, Sekretoriatas (vadovaujamas vykdomojo sekretoriaus, kurį skiria ir atleidžia Taryba pirmininko teikimu).[16]

Skyriai

redaguoti

Tėvynės Sąjunga turi savo skyrius visose savivaldybėse. Didžiausi Lietuvos miestai Vilnius ir Kaunas turi atitinkamai po 11 ir 8 skyrius, todėl veiklą juose koordinuoja Skyrių sueigos. Vilniuje sueigai vadovauja Valdas Benkunskas, Kaune – Paulius Lukševičius.

Iki susijungimo su krikščionimis demokratais Tėvynės Sąjungoje buvo virš 14 000 narių, prie kurių prisijungė dar apie 4500 krikščionių demokratų.[12]

Frakcijos

redaguoti

Tėvynės sąjungoje veikia 3 frakcijos: Politinių kalinių ir tremtinių, Krikščioniškųjų demokratų ir Tautininkų.

Krikščioniškųjų demokratų frakcijos steigimo deklaracija buvo priimta 2003 m. gegužės 25 d. vykusiame Tėvynės sąjungos VI suvažiavime. Frakcija sukurta siekiant išryškinti Tėvynės sąjungos krikščionišką matmenį. Jos steigiamoji konferencija įvyko 2003 m. rugsėjo 27 d. Frakcija siekia stiprinti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą demokratiją, skatinti krikščioniškos demokratijos idėjų sklaidą Lietuvoje bei siekti stipresnės jų išraiškos TS politinėje veikloje, skleisti krikščioniško socialinio mokymo nuostatas visuomenėje, supažindinti su Europos liaudies partijos principais ir veikla, bei tęsti Lietuvos krikščioniškos demokratijos tradicijas.

Politinių kalinių ir tremtinių frakcija įsteigta 2007 m. vasario 7 d. Politinių kalinių ir tremtinių konferencijoje. Tai – Tėvynės Sąjungos struktūrinis padalinys, vienijantis ir atstovaujantis TS narius – buvusius pasipriešinimo okupacijoms dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius bei kitus TS narius, puoselėjančius tautines ir krikščioniškąsias vertybes. Ypatingai svarbiu uždaviniu frakcija laiko sovietinės okupacijos ir komunizmo genocido pasekmių įveikimą, istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijoms atskleidimą, tautos kovos su okupantais už nepriklausomybę atminimo įamžinimą. Pirmuoju Frakcijos pirmininku išrinktas dr. Povilas Jakučionis, 2007 m. spalio 27 d. Frakcijos konferencijoje pirmininke išrinkta V. V. Margevičienė.

Jaunimo organizacijos

redaguoti

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų įstatuose (140 str.) nustatyta, kad TS-LKD pagal atskiras sutartis bendradarbiauja su trimis jaunimo organizacijomis: Jaunųjų konservatorių lyga, Jaunaisias krikščionimis demokratais bei Jaunųjų tautininkų organizacija.

Simboliai

redaguoti

Tėvynės sąjunga turi kelis simbolius – emblemas su į Rytus skrendančia kregždute, Gediminaičių stulpais, frakcijų emblemas.

Himnas – Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos. Dainą „Žemėj Lietuvos“ 1988 m. sukūrė Kęstutis Vasiliauskas. 1993 m., per pirmąjį partijos suvažiavimą, Tėvynės sąjunga dainą paskelbė savo himnu. Autoriui nesutikus pakeisti kūrinio žodžius, buvo paprašyta tai padaryti poetą Sigitą Gedą.[17][18]

Pirmininkai

redaguoti
Nº Pirmininkas Laikotarpis
Nuo Iki
1   Vytautas Landsbergis 1993 m. gegužės 1 d. 2003 m. gegužės 24 d.
2   Andrius Kubilius 2003 m. gegužės 24 d.[19] 2015 m. gegužės 9 d.
3   Gabrielius Landsbergis 2015 m. gegužės 9 d.[20] 2024 m. spalio 28 d.
4   Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

(laikinai)

2024 m. spalio 28 d.[21] dabar

Rinkimai

redaguoti

Seimas

redaguoti
Rinkimai Pirmininkas (sąrašo lyderis) Balsai %[a] Vietos +/–
1996 Vytautas Landsbergis 409,585 31,3 (#1)
70 / 141
   70
2000 Vytautas Landsbergis 126,850 8,6 (#5)
9 / 141
   61
2004 Andrius Kubilius 176,409 14,8 (#2)
25 / 141
   16
2008 Andrius Kubilius 243,823 19,7 (#1)
45 / 141
   20
2012 Andrius Kubilius 206,590 15,0 (#2)
33 / 141
   12
2016 Gabrielius Landsbergis 276,275 22,63 (#2)
31 / 141
   2
2020 Gabrielius Landsbergis (Ingrida Šimonytė) 292,124 25,77 (#1)
50 / 141
   19
2024 Gabrielius Landsbergis 224,026 18,00 (#2)
28 / 141
   22

Prezidento rinkimai

redaguoti
Rinkimai Palaikomas kandidatas Balsai %[a]
I turas II turas I turas II turas
1993 Stasys Lozoraitis 767,437 38,1 (#2)
1997–1998 Vytautas Landsbergis 294,881 15,92 (#3)
2002 Valdas Adamkus 514,154 643,870 35,53 (#1) 45,29 (#2)
2004 Petras Auštrevičius 240,413 19,30 (#3)
2009 Dalia Grybauskaitė 950,407 69,09 (#1)
2014 Dalia Grybauskaitė 612,485 701,999 45,92 (#1) 57,90 (#1)
2019 Ingrida Šimonytė 446,719 443,394 31,31 (#1) 33,04 (#2)
2024 Ingrida Šimonytė 288,774 291,054 20,05 (#2) 24,34 (#2)

Savivaldybių tarybos

redaguoti
Rinkimai Balsai % Vietos +/–
1995 – 28,76 (#1)
428 / 1448
 –
1997 – –
493 / 1459
   65
2000 – –
199 / 1562
   294
2002 – 12,37 (#2)
193 / 1560
   6
2007 183,622 17,18 (#1)
256 / 1550
   63
2011 163,044 16,32 (#2)
249 / 1526
   7
2015 177,045 15,91 (#2)
242 / 1416
   7
2019 189,165 16,68 (#1)
263 / 1442
   21
2023
 

Merai

redaguoti
Rinkimai Balsai[b] %[a] Vietos +/–
Tiesiogiai merai renkami nuo 2015 m.
2015 291,679 15,71
11 / 60
 –
2019 183,291 15,91
11 / 60
   0
2023 363,627 24,34
5 / 60
   6

Europos Parlamentas

redaguoti
Rinkimai Balsai % Vietos +/–
2004 151,400 12,58 (#3)
2 / 13
 –
2009 147,756 26,86 (#1)
4 / 12
   2
2014 199,393 17,43 (#1)
2 / 11
   2
2019 248,736 19,74% (#1)
3 / 11
   1

Politikai

redaguoti

Seimas

redaguoti

Partija laimėjo 2020 m. Seimo rinkimus ir juose gavo 50 mandatų, taip Seime sudarydami didžiausią frakciją. Seniūne išrinkta Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.


Europos Parlamentas

redaguoti

2019 m. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose partija užėmė pirmąją vietą ir laimėjo tris mandatus. Visi išrinkti nariai priklauso Europos Liaudies partijai.

Merai

redaguoti

Pastabos

redaguoti
  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 Daugiamandatėje apygardoje (nuo galiojančių biuletenių)
  2. ↑ Per abu turus

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ „Archived copy“ (PDF).
  2. ↑ Bugajski, Janusz (2002), Political Parties of Eastern Europe: A Guide to Politics in the Post-Communist Era, M.E. Sharpe, p. 141, ISBN 9780765620163 
  3. ↑ Nordsieck, Wolfram (2020). „Lithuania“. Parties and Elections in Europe. Nuoroda tikrinta 26 October 2020.
  4. ↑ Ramonaitė, Ainė (2006), The Development of the Lithuanian Party System: From Stability to Perturbation, Ashgate, p. 75, ISBN 9780754647126 
  5. ↑ Schwartz, Andrew (25 October 2021). „Lithuania Parliamentary Elections“. CSIS. Nuoroda tikrinta 7 August 2021.
  6. ↑ Sužiedėlis, Saulius (2011), Union of the Fatherland, Scarecrow Press, p. 308, ISBN 9780810875364 
  7. ↑ Duvold, Kjetil & Jurkynas, Mindaugas (2004), Lithuania, Edward Elgar Publishing, p. 163, ISBN 9781840648546 
  8. ↑ Day, Alan John; East, Roger & Thomas, Richard (2002), Homeland Union–Lithuanian Conservatives, Routledge, p. 253, ISBN 9780203403747 
  9. ↑ „Lietuvos Respublikos Seimas“. archive.is (lotynų). 11 November 2020. Suarchyvuota iš originalo 11 November 2020. Nuoroda tikrinta 26 November 2020.
  10. ↑ https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/konservatoriai-keliasi-i-nauja-bustine-862588
  11. ↑ [1]
  12. ↑ 12,0 12,1 www.lrt.lt Konservatoriai susijungė su krikščionimis demokratais Archyvuota kopija 2008-05-21 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ Gabrielius Landsbergis patvirtintas TS-LKD pirmininku, 2021-09-26
  14. ↑ Balsavimo rezultatai daugiamandatėje apygardoje Archyvuota kopija 2016-10-21 iš archive.today
  15. ↑ Balsai suskaičiuoti: po itin atkaklios kovos konservatoriai aplenkė „valstiečius“ daugiamandatėje
  16. ↑ 16,0 16,1 16,2 Tėvynės Sąjungos įstatai, registruoti 2018 m. liepos 18 d. [2]
  17. ↑ Pavogtos dainos autorius siekia teisingumo, 2002-09-04
  18. ↑ Kuklų kūrėją išgarsino visiems žinomos dainos, 2017-12-17
  19. ↑ Andrius KUBILIUS
  20. ↑ Konservatorių suvažiavime – pirmininko pasikeitimas ir kritika valdantiesiems[neveikianti nuoroda]
  21. ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2399605/vadovavima-ts-lkd-laikinai-pereme-morkunaite-mikuleniene-landsbergis-planu-neatskleidzia

Nuorodos

redaguoti
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tėvynės_sąjunga-Lietuvos_krikščionys_demokratai&oldid=7425075"