Svėdasai
| Svėdasai | ||
|---|---|---|
| ||
  Svėdasai |
||
| 55°41′02″š. pl. 25°21′50″r. ilg. / 55.684°š. pl. 25.364°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Anykščių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Svėdasų seniūnija | |
| Gyventojų | 667 | |
 Vikiteka |
Svėdasai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Świadoście, rus. Своядосць[2], rus. Свядосць[3] | |
.jpg)
Svėdasai – miestelis Anykščių rajono savivaldybėje, pusiaukelėje tarp Anykščių ir Rokiškio bei Kupiškio ir Utenos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1794 m.) ir Morikonių koplyčia-mauzoliejus (šventoriuje), L. Morikonio Švč. M. Marijos koplytėlė, J. Tumo-Vaižganto gimnazija, biblioteka (nuo 1940 m.), paštas (LT-29351), senelių globos namai, stovi paminklas Vaižgantui. Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus veikia Kunigiškių I kaime.
Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – stogastulpis, pastatytas 1928 m., rekonstruotas 1989 m. Svėdasų kapinėse (įkurtos XVII a.) stovi paminklas 1707–1711 m. maro aukoms atminti (pastatytas ~1750 m.), kapinių vartai statyti XIX a. Prie Svėdaso (Beragio) ežero yra Svėdasų dvaras (rūmų griuvėsiai ir parkas). Senosiose žydų kapinėse yra saugomas botaninis gamtos paveldo objektas mūrinės kalnarūtės augavietė.
.jpg)
Etimologija
redaguoti
Spėjama, kad senasis miestelio vardas buvo Svėdasys. Pasak prof. K. Jauniaus, tai buvęs sanskritiškos kilmės žodis ir reiškęs „malonus“, o kalbininkas Kazimieras Būga vardą kildino iš sėlių kalbos. Kai kurie istorikai mano, kad miestelio vardas susijęs su etnonimu švedai. Tačiau veikiausiai miestelio vardas yra kilęs nuo Svėdaso ežero,[4] telkšančio miestelio šiauriniame pakraštyje (vandenvardinis vietovardis). XX a. tarpukariu vartota miestelio vardo forma Svedasai.
Geografija
redaguotiMiestelis įsikūręs kelių 118 Kupiškis–Utena ir 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis sankryžoje. Į šiaurę nuo miestelio telkšo Svėdasas (iš jo išteka Svėdasa), o pietuose į miestelio teritoriją įsilieja Alaušas.
Istorija
redaguoti
Radviloms priklausęs Svėdasų dvaras minimas nuo 1503 m. rugpjūčio 15 d., kai patvirtinant žemės nuosavybės teises bajorui M. Grinkevičiui Užpalių krašte prie Svėdasų kelio, ir buvo pirmą kartą paminėtas vietovardis. Kiek vėliau, 1522 m. minima pirmoji Svėdasų bažnyčia, nuo 1574 m. ir miestelis su parduotuve ir keliomis smuklėmis. Panašiu laiku pastatyta ir protestantų bažnyčia.
1645 m. Svėdasų planą sudarė Radvilų kartografas Juozapas Narunavičius – jame matyti, kad miestelyje buvo 7 gatvės, išeinančios iš keturkampės aikštės. 1734 m. reformatų maldos namai priskirti Salamiesčio parapijai, o 1755 m. maldos namai išvis sudegė. Nuo XVIII a. miestelis ėmė garsėti turgumis. 1835 ir 1904 m. miestelį smarkiai nuniokojo gaisrai.
1831 m. ir 1863 m. sukilimuose vietos gyventojai aktyviai reiškėsi, platino knygas spaudos draudimo laikotarpiu. 1861 m. Svėdasų dvaro valstiečiai atsisakė mokėti prievoles ir jų malšinti buvo atsiųsta kariuomenė. XIX a. Svėdasai – miestelis ir dvaras, Vilkmergės apskrities Svėdasų valsčiaus centras.[5] 1890 m. buvo 64 kiemai su 903 gyventojais, veikė katalikų bažnyčia, žydų maldos namai, valsčiaus savivaldybė, paštas, mokykla.
XX a. tarpukariu miestelyje veikė nemaža pieninė, turėjusi 10 grietinės nugriebimo punktų, 1937 m. surinkusi 4873 tonas pieno ir pagaminusi 220 tonas sviesto. Buvo smulkaus kredito draugija, „Vilties“ kooperatyvas, paštas, valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, galvijų kontrolės ratelis, ugniagesių komanda, malūnas, elektros jėgainė, brolių Šukių terpentino, dervos, deguto, medžio anglių gamykla, senelių prieglauda, dvi plytinės, keliolika krautuvių, valgyklų, amatų dirbtuvėlių.
1941 m. Svėdasuose ėmė kurtis partizanų būrys. Per karą išžudyta 300 žydų, sudeginta ir sugriauta daug pastatų. Tarybiniais metais miestelis buvo Svėdasų kolūkio centrinė gyvenvietė,[6] veikė pieninė, apdailos plytelių įmonė.
2002 m. patvirtintas Svėdasų herbas. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVI a. | Anykščių valsčius | |
| 1811–1915 m. | Svėdasų valsčiaus centras | Vilkmergės apskritis |
| 1919–1946 m. | Rokiškio apskritis | |
| 1946–1950 m. | Kupiškio apskritis | |
| 1950–1995 m. | Svėdasų apylinkės centras | Anykščių rajonas |
| 1995– | Svėdasų seniūnijos centras | Anykščių rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguoti | |||||||||
| 1833 m. | 1868 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1900 m.*[2] | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 269 | 903 | 1 423 | 650 | 1 578 | 1 146 | 999 | 844 | ||
| 1979 m.sur.[11] | 1982 m.[12] | 1987 m.[6] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | ||
| 939 | 972 | 1 073 | 1 125 | 1 002 | 884 | 667 | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
.jpg)
.jpg)
Žymūs žmonės
redaguoti
- Iš Malaišių kaimo, esančio už 8 km į Šiaurės rytus nuo Svėdasų yra kilęs rašytojas kanauninkas Vaižgantas (1869–1933), aprašęs legendą apie Svėdasų bažnyčios varpą „Alaušo varpas“. Čia jis buvo krikštytas ir įšventintas į kunigus. Jam miestelyje 1937 m. pastatytas paminklas (skulptorius Bernardas Bučas, architektas Feliksas Vizbaras). Šalia paminklo seniau stovėjo koplytstulpis, pokariu nugriautas, 1989 m. vasarą kitoje vietoje atstatytas. Prie Alaušo įkurtas Vaižganto parkas. Kunigiškių kaime įkurtas Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus
- Svėdasuose 1840–1843 m. kunigavo etnografas Liudvikas Jucevičius (1813–1846).
- Bolesław Tołłoczko (1882–1954), energetikas.
- Stasys Kalvaitis (1890–1976), pianistas.
- Bronė Buivydaitė (1895–1984), rašytoja. Išlikęs jos gimtasis namas, ant kurio atidengta paminklinė lenta.
- Kazys Rimša (1895–1950), gydytojas ir revoliucionierius.
- Jonas Rimša (1903–1978), dailininkas.
- Ferdinandas Jakšys (1937–2022), aktorius, teatro režisierius.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Своядосць. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 29 (57) : Сахар — Семь мудрецов. С.-Петербургъ, 1900., 262 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 523 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 268
- ↑ Świadoście. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 635 psl. (lenk.)
- ↑ 6,0 6,1 Svėdasai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 139
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Svėdasai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 350 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Svėdasai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 505 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Svėdasai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 173 psl.
- Anykščių krašto vietovių žinynas
Nuorodos
redaguoti- Svėdasų svetainė
- Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2008-02-15 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
KUPIŠKIS – 31 km ŠIMONYS – 16 km |
ROKIŠKIS – 35 km KAMAJAI – 17 km Kalviai – 10 km |
| ||||||||
|
Daujočiai – 4 km UŽPALIAI – 14 km | ||||||||||
| Vikonys (Svėdasai) – 4 km ANYKŠČIAI – 23 km |
VYŽUONOS – 14 km | ||||||||||
