Stimpankas

Stimpankas (angl. steampunk) – vienas iš fantastikos žanrų, kurio veiksmas vyksta anachronistinėje Viktorijos epochoje arba alternatyvioje jos versijoje. Stimpanke visi dabartiniai mokslo atradimai buvo padaryti ankstyvesnėje istorijoje su turimomis priemonėmis. Tipiškiausias pavyzdys yra garo varikliais varomi lėktuvai.

Kilmė

Terminas stimpankas (angl. steampunk) buvo adaptuotas nuo kito fantastikos žanro – kiberpanko (angl. cyberpunk). Iš pradžių jis, kaip ir kiberpankas, buvo tipiška distopija, piešianti niūrų pasaulį. Besivystant atsirado ir šviesesnių, ar net utopinių kūrinių, patrauklių Viktorijos laikų mokslinių romanų stiliumi.

Stimpankas dažniausiai koncentruojasi apie tikrą, teorinę ar išgalvotą Viktorijos epochos technologiją, įskaitant garo variklius, prisukamus prietaisus ir skirtumų skaičiavimo mašinas. Vėliau žanras nuo Viktorijos epochos išsiplėtė ir į viduramžius, pradėjo maišytis su magine fantastika ir siaubo fantastika. Stimpanko kūriniuose dažnai randamos įvairios slaptos draugijos ir sąmokslo teorijos, pavyzdžiui, Masonų ložė ar Bavarijos Iliuminati. Taip pat pasitaiko ir Loverkrafto, okultizmo ir gotikinio siaubo įtakos.

Ankstyvasis stimpankas

Stimpankas atsirado apie 1980 m. kaip kiberpanko požanris. K.V.Džeterio romanas „Morliko Naktis“ (Morlick Night, 1979) dažnai laikomas vienu iš tipiškų žanro pradininkų. Jis naudoja daug H.Velso „Laiko mašinos“ idėjų, kurias Džeteris praplečia ir savo kūryba. Kitas ankstyvas pavyzdys gali būti Roberto A. Heinleino knyga „Žvėries skaičius“ (1980), kurioje randamos alternatyvios visatos yra įvairių klasikinių fantastikos kūrinių realizacijos. Taip pat, Filipo Chose Farmerio „Ozo Oratorius“ (1983).

Viljamo Gibsono ir Briuso Sterlingo romanas „Skirtumų variklis“ (1992) dažnai laikomas termino steampunk pradininku. Jame aprašoma alternatyvi Viktorijos epocha, ankstyvasis kiberpanko atitikmuo, kuriame kompiuteriai atsirado kartu su garo varikliais. Visgi, anksčiau šį terminą pavartojo būtent Džeteris.

Kai kas stimpanko idėjų atsiradimą nukelia dar anksčiau, iki Volto Disnėjaus filmo „20000 mylių po vandeniu“ (1954), adaptuoto pagal Žiulį Verną. Filme puikiai išlaikyta Viktorijos laikų atmosfera.

Prie žanro išpopuliarinimo labai prisidėjo Alano Moro ir Kevino O‘Neilo dviejų „Neįprastų džentelmenų lygos“ knygų serija. Šių knygų apžvalgose pirmą kartą dažnai naudotas žanro pavadinimas „stimpankas“.

Nors būtų netikslu stimpanku vadinti ir tikrosios Viktorijos epochos kūrinius, kaip kad Žiulio Verno, Herberto Velso, Marko Tveno, Edgaro Alano Po ar Meri Šeli, nėra jokių abejonių, kad šių rašytojų darbai buvo tiesioginis įkvėpimas dabartinių laikų stimpanko autoriams. Kartais Viktorijos epochos „stimpankui“ apibūdinti naudojamas terminas „klasikinis stimpankas“.

Stimpanko rūšys

Yra du pagrindiniai stimpanko požanriai: istorinis stimpankas ir maginės fantastikos stimpankas.

Istorinis stimpankas labiau pretenduoja į mokslinę fantastiką, naudodamas alternatyvią istoriją, realias vietoves ir istorines asmenybes, tačiau skirtingą, „stimpankišką“ technologiją. Maginės fantastikos stimpanke šios technologijos egzistuoja visiškai išgalvotuose pasauliuose, dažnai kartu su įvairiais legendiniais padarais ar anachronistinėmis technologijomis.

Istorinis stimpankas

XIX a. Garo automobilis 2004 m. anime filme „Steam Boy“

Ši kategorija apima bet kokią mokslinę fantastiką, aprašančią pasaulį iki elektros atsiradimo, kuriame egzistuoja garo varikliais ir laikrodine mechanika paremtos dabartinių prietaisų versijos. Taip pat čia patenka daug alternatyvios istorijos kūrinių. Dažniausiai naudojamos Viktorijos ir Edvardo epochos, kartais – Industrinės revoliucijos pradžia. Pavyzdžiai:

• komiksų serija ir filmas „Neįprastų džentelmenų lyga“;
• romanas „Skirtumų variklis“;
• knygų serija „Dinatopia“.

Kitas dažnai naudojamas pasaulis yra Vakarietiškasis stimpankas, alternatyvūs laukiniai Amerikos vakarai. Geriausi pavyzdžiai – TV serialas ir tokiu pačiu pavadinimu filmas „Laukiniai laukiniai vakarai“, filmas „Atgal į ateitį III“. Rečiau pasitaiko Viduramžių stimpankas, kuriame garo varikliai ir industrinės technologijos išvystomos viduramžiais.

Maginės fantastikos stimpankas

Nuo 1990 m. žanras išsiplėtė už mokslinės fantastikos ribų, pradėjo veržtis į tradicinę maginę fantastiką ar siaubo fantastiką. Maginės fantastikos stimpankui priklauso kūriniai, kuriuose garu varomos technologijos kombinuojamos su magija ir kitais maginės fantastikos pasaulio atributais. Vienas iš žinomesnių maginės fantastikos stimpanko autorių yra China Mieville. Kiti pavyzdžiai – „Falkenšteino pilis“ (vaidmenų žaidimas), anime serialas „The Vision of Escaflowne“, daug „Final Fantasy“ žaidimų ir kompiuterinis vaidmenų žaidimas „Arcanum: Of steamworks and Magick Obscura“.

Kitos formos

Egzistuoja ir daugiau požanrių, kurie remiasi stimpanko principais.

• Klokpankas (Clockpunk) – Renesanso laikotarpiu arba maginės fantastikos pasaulyje egzistuoja modernių technologijų, paremtų laikrodiniais mechanizmais, variantai. Terminas pirmą kartą plačiai naudotas GURPS vaidmenų žaidimo knygoje GURPS Steampunk. Tai yra gana retas požanris, labiausiai žinomas iš Teri Pračeto „Disko pasaulio“ romanų, kuriuose modernios technologijos prietaisai padaryti kombinuojant renesanso technologijas su magija. Neabejotinai didžiausią inspiraciją klokpankui davė Leonardo da Vinčio darbai. Klokpanko kūriniai: Polo Makaulio „Paskalio angelas“ ir Neilo Gaimano komiksų knyga „1602“.

• Sandalpanko požanryje tamsiųjų viduramžių niekada nebuvo. Vietoje to senosios civilizacijos įžengė į ankstyvą industrinį amžių, kur garo variklis buvo atrastas kokiais 130 pr. m. e. Romoje ar panašiai.

GURPS Steampunk taip pat aprašo kelias kitas stimpanko variacijas – bronzepanką (bronzos amžiaus stimpankas) ir net staunpanką – akmens amžiaus stimpankas.

Galiausiai, egzistuoja stimpanko tipas, kuriame garo ar laikrodinės technologijos dominuoja ateityje ar fantastinėje ateities versijoje.