Smilgiai
Kitos reikšmės – Smilgiai (reikšmės).
| Smilgiai | ||
|---|---|---|
| ||
  Smilgiai |
||
| 55°48′11″š. pl. 24°00′47″r. ilg. / 55.803°š. pl. 24.013°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Panevėžio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Smilgių seniūnija | |
| Gyventojų | 459 | |
 Vikiteka |
Smilgiai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Смильги[2] | |
Smilgiai – miestelis Panevėžio rajono savivaldybėje, šalia kelio A9 Panevėžys–Šiauliai . Prie Smilgių šis kelias išsišakoja į kelią 149 Smilgiai–Pakruojis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Smilgių Šv. Jurgio bažnyčia (nuo 1858 m.), yra kapinės, veikia Smilgių gimnazija (su kraštotyros muziejumi), etnografinė sodyba-muziejus, biblioteka, paštas (LT-38055).
Istorija
redaguotiIstoriniuose šaltiniuose Smilgių miestelis paminėtas apie 1661 m. 1764 m. pastatyta Smilgių bažnyčia. Tuomet gyvenvietėje buvo tik 15 sodybų su 120 gyventojų. 1806 m. atidaryta parapinė mokykla, per šimtmetį išaugusi iki vidurinės mokyklos statuso. XIX a. pabaigoje Smilgiai minimi kaip Panevėžio apskrities miestelis,[3][4] čia įkurta pašto stotis ir arklių keitimo punktas.
1908 m. po spaudos draudimo, miestelyje įvyko pirmasis lietuviškas vakaras. 1914–1918 m. veikė vaistinė, keletas parduotuvių, smuklės, turgūs.
Pokario metais apylinkėse veikė Vyčio apygardos, Krištaponio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
1940 m. pradėjo veikti ambulatorija, 1947 m. – biblioteka, 1966 m. – vaikų darželis, 1957 m. – kultūros namai. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, įkurtas mažas liaudies buities muziejus.
2008 m. patvirtintas Smilgių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1867–1950 m. | Smilgių valsčiaus centras | Panevėžio apskritis |
| 1950–1962 m. | Smilgių apylinkės centras | Šeduvos rajonas |
| 1962 m. | Radviliškio rajonas | |
| 1962–1995 m. | Panevėžio rajonas | |
| 1995– | Smilgių seniūnijos centras | Panevėžio rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguoti | ||||||||
| 1868 m.*[2] | 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1982 m.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 133 | 360 | 408 | 529 | 563 | 586 | 630 | ||
| 1987 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | - | ||
| 653 | 671 | 652 | 544 | 459 | - | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- Knygnešys Antanas Bataitis. Miestelyje jam yra pastatytas paminklas. A. Bataitis gyveno Smilgiuose spaudos draudimo metais. Knygnešys gabendavo spaudą iš Rytų Prūsijos į Smilgius ir ją platino apylinkėje. Tuo laikmečiu Smilgių bažnyčios varpinėje buvo įrengtas slaptas lietuviškos spaudos sandėlis. Smilgių miestelio kapinėse yra A. Bataičio kapas.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 641 psl.
- ↑ Smilgie (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 879 psl. (lenk.)
- ↑ Smilgie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 598 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Smilgiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 243 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Smilgiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 261 psl.
- ↑ Smilgiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 48
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Smilgiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 598 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ROZALIMAS – 15 km Žvirbloniai – 10 km |
Sujetai – 7 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| Pociūnai – 5 km ŠEDUVA – 18 km |
Beinorava – 8 km SIDABRAVAS – 15 km |
Perekšliai – 6 km PANEVĖŽYS – 25 km | |||||||||
