Sarema

Sarema iš palydovo

Sarema (est. Saaremaa, vok. ir šved. Ösel, dan. Øsel) – didžiausia Estijos ir ketvirta pagal dydį Baltijos jūros sala (po Zelandijos, Gotlando ir Fiuno). Ji yra Vakarų Estijos salyne, į vakarus nuo Estijos ir į šiaurę nuo Latvijos.

Pagrindinis miestas – Kuresarė. Saremos plotas 2 673 km², 2013 m. čia gyveno apie 30 000 žmonių. Saremoje yra Vilsandi nacionalinis parkas, skirtas Estijos pakrančių gamtai išsaugoti. Jis įkurtas 1993 m.

Geografija

Administraciškai Sarema priklauso Sarės apskričiai (Saare Maakond), kuriai taip pat priklauso aplinkinės Muhu, Abrukos, Vilsandžio, Ruhnu salos bei dar keletas mažesnių salelių.

Antra pagal dydį Estijos sala Hijuma yra šešiais kilometrai šiauriau nuo šiauriausios Saremos salos dalies - Pamanos pusiasalio. Iš šiaurės į pietus sala ištįsusi 88 kilometrus, tarp vakariausio ir ryčiausio jos taško yra 90 kilometrų. Sarema damba ir keliu sujungta su šalia esančia Muhu sala. Nuolat kursuojantis keltas iš Kuivasto Muhu saloje į Virtsu miestelį jungia Muhu salą (taigi ir Saremą) su žemynu. Ateityje planuojama iškasti požeminį tunelį, jungiantį žemyną su sala.

Istorija

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad Saremos saloje gyvenama jau mažiausiai 5 000 metų (3 000 m. pr. m. e.) Senose skandinavų sagose Sarema vadinama Eysysla; šis pavadinimas reiškia tą patį, ką Sarema estiškai: „salos regionas, salos žemė“. Sagose pasakojama apie daugybę saliečių ir vikingų susirėmimų.

Sarema, taip pat valdžiusi ir Hyjumą šiaurėje, buvo turtingiausia iš senųjų estų žemių, ir daugybės Estijos piratų, kurie kartais buvo vadinami Rytų vikingais, prieglobstis. Henriko iš Livonijos kronikose rašoma apie 16 laivų flotilę ir 500 saliečių įgulą, užpuolusią pietinę Švedijos pakrantę (kuri tuo metu priklausė Danijai). 1206 m. Danijos karalius Valdemaras II pastatė saloje tvirtovę, bet nerado žmonių, norinčių joje apsigyventi, todėl patys ją sudegino ir išvažiavo.

1227 m. Saremą užkariavo Livonijos ordinas, tačiau ji išliko aktyviausia Estijos pasipriešinimo sritimi. Kai 1236 m. lietuvių kariuomenė sumušė ordino kariuomenę Saulės mūšyje, saliečiai sukilo. Konfliktas buvo išspręstas pasirašant ordino ir salos taikos sutartį. Viena salos dalis buvo tiesiogiai valdoma ordino, o kitoje viešpatavo dalinę autonomiją turėjusi Ozelio-Vikos vyskupija. 1560 m. vyskupija buvo parduota Danijai, kuri sudarė sutartį su Abiejų Tautų Respublika. Pagal ją Danija suvienijo visas salos teritorijas, už tai atiduodama teritorijas žemyne. 1572 m. čia suformuota Ozelio provincija.

1645 m. Sarema buvo perleista Švedijai, kuri ją prijungė prie Livonijos provincijos. Po Šiaurės karo, 1721 m. Sarema, kaip ir likusioji Estijos dalis, perėjo Rusijos imperijos žiniai ir priskirta Lifliandijos gubernijai.

XX a. Sarema buvo du kartus okupuota vokiečių. Pirmojo pasaulinio karo metu Estijos sala buvo užkariauta 1917 m. ir liko užimta iki karo pabaigos.

Estija tapo nepriklausoma po Rusijos revoliucijos, tačiau 1940 m. birželį pagal Molotovo–Ribentropo paktą naujoji valstybė buvo okupuota SSRS. Antrojo pasaulinio karo metu Vokietija atkovojo salą 1941 m. „Beowulf“ operacijos metu, tačiau buvo išvaryti Raudonosios armijos 1944 m. lapkritį. Estijos nepriklausomybė buvo atkurta 1991 m. rugpjūčio 20 d.

Galerija

• 
• 
• 
•