Roso sala

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

77°30′ p. pl. 168°0′ r. ilg. / 77.500°š. pl. 168.000°r. ilg. / 77.500; 168.000

Roso sala – vulkaninė sala Antarktyje, Roso jūroje, Makmerdo užutėkyje, greta Antarktidos žemyno (Viktorijos žemės). Plotas – 2460 km². Dėl salą ir žemyną jungiančio nuolatinio ledo Roso sala kartais laikoma žemyno dalimi. Beveik visa sala padengta ledynais ir sniegu. Joje stūkso toliausiai Žemės pietuose esantis veikiantis Erebuso ugnikalnis (3794 m), snaudžiantis Teroro ugnikalnis (3230 m), skydinis Berdo ugnikalnis (1765 m). Rytinėje salos pakrantėje iškilęs nunatakas – Alkortos uolos.

Salą 1841 m. atrado Džeimsas Rosas, kurio garbei salą vėliau pavadino Robertas Skotas. Nuo šios salos savo antarktines keliones pradėdavo daugelis tyrinėtojų, nes ji yra toliausiai pietuose esanti jūra pasiekiama sala. Roso saloje veikia Naujosios Zelandijos Skoto bazė ir JAV Makmerdo stotis.

Erebuso ledo liežuvis
Teroro (pirmame plane) ir Erebuso (tolėliau) ugnikalniai
Roso sala nuo Makmerdo stoties pusės