Rietavo dvaras
55°43′41″ š. pl. 21°55′56″ r. ilg. / 55.72806°š. pl. 21.93222°r. ilg.
| Rietavo dvaras | |
|---|---|
 Rietavo dvaras XIX amžiuje
| |
| Vieta | Rietavas |
| Įkurtas | 1253 m. |
| Rūmų stilius | Neoklasicizmas |
| Bajorų giminės | Tiškevičiai, Zubovai, Irenėjus Kleopas Oginskis, Povilas Jurgaitis |
| Parkas | Rietavo parkas |
Rietavo dvaras – dvaras Rietave. Ankstesnieji dvaro savininkai – Oginskiai.
Istorija
redaguoti1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės.
1909 m. Rietavo rūmuose kilo gaisras ir daug vertybių sudegė. Rūmų niokojimas tęsėsi Pirmojo pasaulinio karo metais, kai daug vertingų daiktų, muzikos instrumentų, meno kūrinių iš rūmų buvo išvežta į Vokietiją. Buvo nuplėštas ir varinis rūmų stogas, iššaudytos parke gyvenusios gulbės ir fazanai.
1924 m. dvaro centrą nusavino valstybė, dvaras buvo išparceliuotas, rūmai perduoti lietuvių katalikių moterų draugijai, kuri 1926 m. juos pardavė iš varžytinių. Naujasis savininkas Povilas Jurgaitis rūmus nugriovė, o iš plytų statėsi naujus namus.
Sovietmečiu dvarvietėje įkurtas tarybinis ūkis-technikumas.
Dabartis
redaguotiIki šių laikų išliko Rietavo parkas, kuris paskutiniuoju laiku vis geriau prižiūrimas. Rytinę jo dalį juosia Jūros upė, o vakarinėje dalyje – tvenkinys. Iš senųjų dvaro pastatų išliko muzikos mokykla, kurios pastate įsikūrė Rietavo istorijos muziejus, muzikantų bendrabutis, vandens bokštas, keli ūkiniai pastatai, sargo namelis, dalis tvoros, dveji vartai. Dvaro sodybos pastate Oginskių g. 8 įsikūrusios Rietavo ir Rietavo miesto seniūnijos. Paskutiniuoju laiku atkasti rūmų pamatai.
Dvarvietės pakraštyje, prie kelio į Plungę, tebestovi Oginskių šeimos koplyčia. Čia ilsisi Bogdano Oginskio ir jo brolio Mykolo palaikai, o šalia jos akmeninis paminklas žymi jų tėvo Irenėjaus kapą.
