Ptolemėjas VIII Euergetas II
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ptolemėjas VIII Euergetas II (gr.: Πτολεμαῖος Εὐεργέτης, Ptolemaĩos Euergétēs, apie 182 m. pr. m. e. – 116 m. pr. m. e. birželio 26 d.), pramintas Fiskonu (Φύσκων, Phúskōn "pilvūzas") dėl nutukimo, buvo Egipto karalius, priklausęs Ptolemėjų dinastijai. Jo karjera prasidėjo 170 m. pr. m. e., kai Antiochas IV įsiveržė į Egiptą, pagavo jo brolį Ptolemėją VI ir leido toliau valdyti kaip marionetei. Todėl Aleksandrijos gyventojai išrinko Ptolemėją VIII karaliumi.
Antiochui IV išvykus 169 m. pr. m. e. Ptolemėjas VIII sutiko valdyti su broliu Ptolemėju VI ir Kleopatra II. Vyko nuolatinės intrigos iki 164 m. pr. m. e. spalio, kai Ptolemėjas VI išvyko į Romą gauti Senato paramą, kuris dalyvavo sudarant susitarimą. Ptolemėjo VIII vienvaldystė nebuvo populiari ir 163 m. pr. m. e. gegužę broliai pasidalino imperiją ir Ptolemėjui VIII atiteko Kirenaika.
Nors susitarimas galiojo iki 145 m. pr. m. e., kai mirė Ptolemėjas VI, tai neužbaigė varžybų. Ptolemėjas VIII įtikino Romos Senatą, kad paremtų jo pretenzijas į Kiprą, bet brolis nekreipė į tai dėmesio. Kai Ptolemėjo VIII bandymas užimti Kiprą 161 m. pr. m. e. nepavyko, Senatas išsiuntė Ptolemėjo VI ambasadorius namo. 156/155 m. pr. m. e. Ptolemėjas VI nesėkmingai bandė nužudyti brolį, o šis nuvyko į Romą Senatui parodyti gautų žaizdų ir nepaisant Katono Vyresniojo pasipriešinimo, gavo Senato paramą naujai invazijai į Kiprą. Tuo metu jis sutiko Korneliją Afrikaną, Tiberijaus Grakcho Vyresniojo našlę, ir paprašė jos rankos, bet ši atsisakė.
Antrasis įsiveržimas į Kiprą baigėsi nesėkme, Ptolemėjas VI pagavo brolį, bet pasiūlė jam savo dukters Kleopatros Tėjos ranką ir sugrąžino į Kirenaiką.
Kai Ptolemėjas VI mirė žygyje 145 m. pr. m. e., Kleopatra II paskelbė sūnų Ptolemėją VII karaliumi, bet grįžo Ptolemėjas VIII ir pasiūlė vesti Kleopatrą II ir valdyti kartu. Jis nužudė jaunąjį Ptolemėją per vestuvių puotą ir 144 m. pr. m. e. pasiskelbė faraonu.
Ptolemėjas VIII keršijo Aleksandrijos intelektualams, kurie jam priešinosi, juos trėmė ir plėšė, paversdamas Aleksandriją visai kitokiu miestu. Po to jis suviliojo ir vedė žmonos dukrą Kleopatrą III, neišsiskyręs su žmona, kuri supyko, o aleksandriečiai 132 ar 131 m. pr. m. e. padegė rūmus. Ptolemėjas VIII, Kleopatra III ir jų vaikai pabėgo į Kiprą, o Kleopatra II paskelbė jų 12 metų sūnų Ptolemėją Memfitį karaliumi. Ptolemėjas VIII pagrobė berniuką ir jį dalimis nusiuntė motinai kaip dovaną.
Per pilietinį karą Aleksandrija rėmė Kleopatrą II, o kaimo vietovės Ptolemėją VIII. Kleopatra pasiūlė sostą Demetrijui II, bet šis sugebėjo atvykti tik iki Pelusijaus. Kleopatra II 127 m. pr. m. e. pabėgo į Siriją, o Aleksandrija dar metus priešinosi.
Po įvairių intrigų 124 m. pr. m. e. Kleopatra II vėl buvo Egipte, o Ptolemėjas VIII dukterį Trifeną, kurios susilaukė su Kleopatra III, išleido už Antiocho VIII. 118 m. pr. m. e. buvo suteikta formali amnestija, bet tai nepatataisė valdžios ir romėnai vėl turėjo įsikišti po Ptolemėjo VIII mirties 116 m. pr. m. e.
Po jo mirties sostas atiteko Kleopatrai III ir sūnui, kurį ši išsirinks. Iš pradžių ji nusprendė valdyti su Ptolemėju X, bet aleksandriečiai norėjo Ptolemėjo IX.
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Anksčiau valdė Ptolemėjas VI Filomėtoras ir Kleopatra II |
Egipto karalius su Ptolemėju VI ir Kleopatra II |
Po to: Ptolemėjas VI Filomėtoras ir Kleopatra II |
| Anksčiau valdė Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas ir Kleopatra II |
Egipto karalius su Kleopatra II |
Po to: Kleopatra II |
| Anksčiau valdė Kleopatra II |
Egipto karalius su Kleopatra II ir Kleopatra III |
Po to: Ptolemėjas IX Soteras II ir Kleopatra III |