Patarmė
Patarmė – tarmės smulkesnė teritorinė atmaina,[1] pasižyminti savitais fonetiniais ar morfologiniais bruožais. Pavyzdžiui, lietuvių aukštaičių tarmė pagal dvigarsių an, am, en, em ir nosinių balsių ą, ę likimą skirstoma į vakarų, rytų ir pietų patarmes,[2] lietuvių žemaičių tarmė pagal bendrinės kalbos dvibalsių uo, ie atitikmenis – į pietų, šiaurės ir vakarų (beveik išnykusi) patarmes.[3] Terminą patarmė lietuvių tarmėtyroje pradėjo vartoti K. Jaunius.[1] Patarmės dalijamos į šnektas.
Išnašos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Teresė Paulauskytė (redaktorė) (2010-06-15, red. 2018-02-02). „Patarmė“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-08-03.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. pp. 24–25. ISBN 5-420-00778-9.
- ↑ Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. p. 85. ISBN 5-420-00778-9.