Panerių seniūnija

Panerių seniūnija
Seniūnijos administracija
Savivaldybė	Vilniaus miesto savivaldybė
Centras	Vilnius
Adresas	Žalioji a. 3
Seniūnas	Božena Macinkevič (2022)
Gyventojai (2023)	11 368
Plotas	84,94 km²
Tankumas (2023)	134 žm./km²
Gyvenvietės	0

Panerių seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Vilniaus miesto savivaldybės pietvakariuose, kairiajame Neries krante. Seniūnijos administracija įsikūrusi Trakų Vokės dvaro rūmuose.

Geografija

Panerių kapinių koplyčia

Tai didžiausia pagal užimamą plotą, pirma pagal mažiausią gyventojų tankumą ir antra pagal mažiausią gyventojų skaičių Vilniaus miesto savivaldybės seniūnija.

Ribojasi su Trakų ir Vilniaus rajonais, Lazdynais, Vilkpėde, Naujininkais. Tai didžiausia pagal plotą Vilniaus miesto seniūnija − jai priklauso Aukštieji Paneriai, Trakų Vokė, Daniliškės, Vaidotai, Pagiriai, Kazbėjai, Naujakiemis, Gariūnai, Jočionys, Mačiuliškės, Gureliai, Vaidegiai, Bališkės, Mūrinė Vokė, Dobrovolė, Liudvinavas. Seniūnijoje yra Gariūnų turgus, automobilių turgus, AB „Vilniaus gelžbetonis“, eina geležinkelis, yra Mūrinės Vokės tvenkinys, Panerių kapinės. Didelę teritorijos dalį užima miškai.

Istorija

Paneriai – tai žemės, kurias 1390 m. Jogaila padovanojo Vilniaus kapitulai. Iki XVI a. pradžios jas valdė kanauninkai ir katedros prelatai. XVIII a. pabaigoje − XIX a. pradžioje miškais apaugusiose kalvose gyventojų buvo visai mažai, siautėjo plėšikai, puldinėję į Vilnių važiuojančius pirklius. Kai 1812 m. Napoleonas žygiavo į Vilnių, Paneriuose jį pasitiko Vilniaus miesto delegacija. 1831 m. Panerių kalvose vyko kautynės tarp sukilėlių ir caro kariuomenės. 1859−1860 m. per Panerių kalvas buvo iškastas 426 m ilgio tunelis Peterburgo−Varšuvos geležinkeliui. Tai buvo pirmasis geležinkelio tunelis tuometinėje Rusijos imperijoje.

Panerių gyvenamasis rajonas pradėjo augti po Pirmojo pasaulinio karo kaip vasarvietė. 1939 m. vietovei buvo suteiktos kurorto teisės. II pasaulinio karo metais 1941−1944 m., Aukštieji Paneriai buvo hitlerininkų vykdomų masinių žudynių vieta. 1960 m. Aukštuosiuose Paneriuose buvo atidarytas Panerių memorialinis muziejus, skirtas pagerbti bei atminti II pasaulinio karo metų fašizmo aukas. Muziejus atidarytas masinių žudynių vietoje, kur II pasaulinio karo metais nužudyta įvairių tautybių žmonių, daugiausia žydų. Tai vienintelis Lietuvoje muziejus fašizmo aukoms atminti, įrengtas žmonių žudynių vietoje. 1985 m. pastatytas naujas muziejaus pastatas, iš naujo įrengta ekspozicija, ir pagal architekto J. Makariūno projektą sutvarkyta teritorija. Panerių muziejaus ekspozicijoje − nužudytųjų asmeniniai daiktai, dokumentai, rasti žudynių teritorijoje, nuotraukos, kalinių darbo įrankiai, apranga. Daug vietos ekspozicijoje skiriama kalinių pabėgimui.

Nuo 1950 m. Paneriai tapo pagrindiniu Vilniaus pramonės rajonu. Seniausias šios vietovės pastatas − Panerių kapinėse stovinti baroko stiliaus koplyčia, pastatyta XVII a. Manoma, kad koplyčiai pradžią davė stulpas su Viešpaties koplyčia. XIX a. antroje pusėje ji buvo perstatyta ir nukelta toliau nuo kelio.

Iki šių dienų Paneriuose likęs grindinys − vienas seniausių kelių Lietuvoje, kadaise jungusių Vilnių su Trakais. Dabar esantis kelias tarp Žemųjų ir Aukštųjų Panerių pradėtas tiesti 1940 m. architekto Vytauto Landsbergio−Žemkalnio sumanymu.

Panerių erozinis kalvynas driekiasi ties Panerių vingiu. Čia daug retų augalų, įrašytų į Raudonąją knygą. 1986 m. kalvynas paskelbtas vietinės reikšmės geologiniu gamtos paminklu.

Seniūnijos istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Gyvenvietės
2001-04 (Išsamiau)		8909
2011 m. (Išsamiau)		7740
2021 m. (Išsamiau)	84,8	8807
2022 m.		11 149

Seniūnai

• Audrius Miceika
• Božena Macinkevič

Šaltiniai

• vilnius21.lt / Panerių seniūnijos gatvės

Nuorodos

• vilnius.lt / Panerių seniūnija
• vilnijosvartai.lt / Panerių seniūnija / Paneriai