Ondatra
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ondatra zibethica | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Ondatra (Ondatra zibethica) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Ondatra zibethica Linnaeus, 1766 |
Ondatros (Ondatra) – stambūs, vandenyje gyvenantys žiurkėninių (Cricetidae) šeimos graužikai, kuriems priklauso vienintelė rūšis gentyje – ondatra (Ondatra zibethica).
Išvaizda panaši į bebrą, tik mažesnė. Kūnas kresnas, 25-40 cm ilgio, kaklas trumpas ir storas. Svoris 0,8-1,2 kg, maksimali masė iki 1,5 kg, bet tokios stambios ondatros sudaro tik apie 0,1 % populiacijos.
Kailiukas rudas. Plaukų danga keičiasi nuo pavasario iki žiemos. Uodega ties pagrindu apvali, o toliau vertikaliai suplota ir lacentiškai smailėjanti, jos ilgis 20-25 cm. Uodega padengta smulkiais žvynais ir apaugusi retais šereliais. Ausys vos matyti iš kailio. Ondatra, kaip ir bebras, uždaro burnos ertmę suglausdama lūpas už kandžių, kad, kai graužia po vandeniu, į gerklę nepatektų vandens. Ant viršutinės lūpos auga vibrisės.
Priekinės galūnės mažos, jų I pirštas gerokai redukuotas. Užpakalinės galūnės gerokai didesnės, pirštai su stipriais 7–8 mm ilgio nagais. Plaukiojamoji plėvelė jungia tik pirštų pamatus, o pirštų šonai apaugę trumpais standžiais plaukais. Kailiukas minkštas, tankus ir blizgantis. Nugaros kailio spalva būna nuo šviesiai iki tamsiai rudos. Šonai šviesesni už nugarą, krūtinė pilkšva, papilvė smėlio spalvos. Plaukų dangą sudaro nevienodo ilgio akuotplaukiai ir vilnaplaukiai. Akuotplaukiai storesni, ilgesni ir standesni. Žvėreliui panirus į vandenį jie lengvai perlinksta ir tartum plėvelė apdengia vilnaplaukius, kurie yra banguoti, todėl tarp jų yra daug oro.
Kandžiai stambūs, oranžinės spalvos. Patinų viršutiniai kandžiai labiau išlenkti ir toliau atsikišę į priekį negu patelių.
Paplitimas
redaguoti
Natūraliai gyvena Šiaurės Amerikoje, apie 1905 m. 5 ondatros įvežtos į Europą (Čekoslovakiją), kur paplito. Dabar aptinkamos beveik visoje Europoje (išskyrus pietinę dalį). Lietuvoje introdukuota nuo 1954 m. iš Archangelsko į Lietuvą atvežus 82 ondatras. Ondatros buvo introdukuotos ir Azijoje.
Ondatroms tinkamiausi pakankamai gilūs, neįšąlantys iki dugno ir gausūs augalų vandens telkiniai. Vengia atvirų, nuolat bangų skalaujamų pakrančių ir sraunių upių. Gyvena prie ežerų, upių, senvagių. Krantuose rausia urvus arba stato žemas kūgio formos trobeles. Anga į urvą visada būna po vandeniu, apie 0,6 m gylyje. Šeima paprastai turi 1–2 urvus; jie šakojasi ir jungiasi vienas su kitu. Vienoje atšakoje įsirengia lizdo kamerą. Drėgnose pakrantėse urvai ilgesni nei sausose. Vandens telkiniuose žemais ir užpelkėjusiais krantais, balose, nendrynuose statosi panašias į bebrų, tik gerokai mažesnes (0,6–0,7 m aukščio ir iki 1,5–1,7 m skersmens) trobeles. Tai sukrautas iš vandens augalų ir dumblių sutvirtintas kupolas. Viduje įvairiame aukštyje išgraužia landas ir kameras. Žiemai panašias trobeles dažnai pasistato ir urvuose gyvenančios ondatros. Ištirpus ledui, jos greitai suyra. Šeima paprastai statosi kelias trobeles. Pagrindinėje, gerokai didesnėje, žiemoja ir augina jauniklius. Mažesnėse žiemą ilsisi ir maitinasi arba įlenda įkvėpti oro.
Biologija
redaguotiOndatros – naktiniai žvėreliai, geri plaukikai. Vandens paviršiuje pasirodo tik leidžiantis saulei. Aktyviausios būna sutemus. Dieną ondatrą galima pamatyti labai retai ir tik nuošaliose vietose. Kai lyja arba kai stiprus vėjas sukelia dideles bangas, ondatros vandens paviršiuje nesirodo. Žiemą veiklios ir dieną, nes, sumažėjus maisto atsargų, tenka judėti didesnėje teritorijoje. Jos yra sėslios, pastovi teritorija apie 150–250 m pakrantės. Toliau migruoja tik pavasarį, kai skyla šeimos. Tada ieškodamos naujų gyvenamų vietų, nukeliauja, ypač upėmis, didelius atstumus. Tuo laiku jas galima sutikti ir toli nuo vandens telkinių. Pavasarį, daugiausia balandžio mėnesį, stebėtos net Vilniaus gatvėse.
Gyvena šeimomis. Poros išlieka kelerius metus. Veisiasi nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos. Pavasarinė ruja priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Vakarinėje Lietuvos dalyje rujoja paprastai kovo pirmoje pusėje, o kituose rajonuose – iki gegužės mėnesio. Nėštumo trukmė – 25–26 dienos. Paprastai atveda 6–8 jauniklius. Didžiausia Lietuvoje vada – 13 jauniklių. Dauguma patelių per veisimosi sezoną atveda po 2 vadas, bet vakarinėje Lietuvos dalyje apie 26 % patelių kai kuriais metais atveda dar ir 3 vadą.
Jaunikliai gimsta akli, rausvai melsvos spalvos, apaugę retais trumpučiais pūkeliais. Jų masė – 22,5–27,5 g. Mėnesio jaunikliai jau išeina iš urvų, o 1,5–2 mėnesių nuplaukia toli nuo gyvenamo būsto ir jau maitinasi savarankiškai. Lytiškai tais pačiais metais subręsta tik pirmųjų vadų patelės, dalis jų, ypač vakarinėje dalyje, rudenį atveda 1 jauniklių vadą.
Didžiausias priešas – ūdra. Dabar ūdrų labai sumažėjo, todėl ondatrų gausumui įtakos neturi. Svarbesnės greitai plintančios kanadinės audinės. Gyvendamos tuose pačiuose biotopuose, jos išnaikina ištisas ondatrų šeimas. Manoma, kad viena audinė per metus gali sunaikinti keliasdešimt ondatrų. Ondatras medžioja ir kiti plėšrieji žinduoliai bei paukščiai: lapės, usūriniai šunys, šeškai, šermuonėliai, nendrinės lingės. Lapės išardo trobeles, o šermuonėliai įlenda pasidarę nedidelę skylutę. Netiesioginiai priešai – šernai. Ieškodami maisto, jie išardo trobeles. Kartais trobeles išardo ir žmonės, ypač mėgėjai žvejai – taip žūva visa ondatrų šeima, nes žiemą kitų slėptuvių ondatros įsirengti nebegali. Svarbiausi konkurentai – bebrai ir vandeniniai pelėnai, gyvenantys tuose pačiuose biotopuose ir mintantys tuo pačiu maistu. Ondatros naikina vandens augaliją, prasideda krantų erozija. Nemuno deltoje, rausdamos urvus padarydavo daug žalos hidrotechniniams įrenginiams. Su ondatromis į Lietuvą pateko ir naujų parazitų rūšių. Antra vertus, ondatros – vertingi kailiniai žvėreliai.
Maistas
redaguotiMinta augalais ir smulkiais gyvūnais. Mitybai būdingas sezoniškumas. Šiltuoju metų periodu maiste vyrauja vandens augalų ūgliai, lapai, stiebai. Ėda visus vandens augalus, bet dažniausiai meldus, švendres, ajerus, vandens lelijas, plūdes, karklus. Rudenį, žiemą ir anksti pavasarį minta vandens augalų šakniastiebiais ir gyvūnais (varlėmis, vėžiais, moliuskais, ypač dvigeldžiais, gyvavedėmis sraigėmis). Žuvimis minta tik apsigyvenusios tvenkiniuose, kur nėra vandens augalų. Varlėms ondatros apgraužia letenėles ir galvą, vėžiams išėda žnyples, pilvelį, kartais apgraužia šoną, žuvims – nugarą, šonus ir galvą. Moliuskų suktą kiautą apgraužia spirale per visą ilgį, o dvigeldžių pergraužia kiautą ties raumenimis, uždarančiais geldeles. Neteisinga nuomonė, kad ondatros pjauna vandens paukščius, jų jauniklius, išgeria kiaušinius. Ondatrų kaimynystėje sėkmingai peri antys, laukiai, kirai, vandeninės vištelės.
Priešai
redaguotiŪdros, kanadinės audinės, lapės, usūriniai šunys, šermuonėliai, šeškai, kai kada šernai, plėšrieji (ypač lingės) ir varniniai paukščiai.
Veiklos žymės
redaguoti- Nameliai vandens pakraščiuose
- Urveliai krantuose, skaidriame vandenyje matomi iškastos žemės kauburiai
- Iššliaužioti takeliai pievelėse prie vandens
- Užutekiuose plūduriuojantys 2-5 cm ilgio prikapotų žolių stiebeliai
- Maitinimosi „staleliai“
- Pėdsakai pakrantės dumble
Vertė
redaguotiSusidariusi nuomonė, kad ondatros pjauna vandens paukščius ir naikina jų lizdus yra neteisinga. Nepakenčia kanadinių audinių kaimynystės. Dėl maisto konkuruoja su bebrais ir vandeniniais pelėnais.
Gausos
redaguotiNegausiai paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau šiaurinėje dalyje reta. 1996 m. gyveno apie 5800 ondatrų. Pastaruoju metu ondatrų mažėja.
Medžioklė
redaguotiLietuvoje ondatra – medžiojamasis gyvūnas, kaip introdukuotas medžiojamas ištisus metus tykojant, selektyviniais (užtikrinančiais staigią gyvūno mirtį) spąstais.
Taip pat skaityti
redaguoti
