Niujė
Niujė angl. Niue
|
|||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „Viešpats danguje“ | |||||
Niujė žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | niujiečių, anglų | ||||
Sostinė | Alofis | ||||
Didžiausias miestas | Alofis | ||||
Valstybės vadovai • Karalius • Ministras Pirmininkas |
Karolis III Dalton Tagelagi | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
260 km2 (184) nežymus | ||||
Gyventojų • 2017 • Tankis |
1 614 (232) 8,3 žm./km2 (175) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2003 (progn.) 0,00 mlrd. $ (192) 5 800 $ (94) | ||||
Valiuta | Naujosios Zelandijos doleris | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC -11 nenaudojamas | ||||
Nepriklausomybė |
|||||
Interneto kodas | .nu | ||||
Šalies tel. kodas | +683 |
Niujė (angl. Niue, niuj. Niuē) – koralinė sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje, kartais yra vadinama „Polinezijos uola“. Nors valdoma nepriklausomai, Niujė yra laisvoje sąjungoje su Naująja Zelandija ir dažnai laikoma pastarosios teritorija. Niujė yra 2400 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Zelandijos, trikampyje tarp Tongos, Samoa ir Kuko salų.
Istorija
redaguotiPirmieji Niujės gyventojai buvo apie 900 m. atsikraustę polineziečiai iš Samoa.[1] Kiti gyventojai į Niuję atvyko iš Tongos XVI a.[2]
1774 metais kapitonas Džeimsas Kukas pamatė Niujės salą, tačiau joje neišsilaipino, ir pavadino ją „Laukine sala“ (Savage Island). 1846 m. į salą atvyko Londono misionierių draugija. XIX a. antrojoje pusėje sala tapo Britanijos protektoratu, bet 1901 m. salą užėmė Naujoji Zelandija. 1974 m. Naujosios Zelandijos parlamentas suteikė Niujei savivaldą.
Politinė sistema
redaguotiPagal Niujės konstitucinį aktą, priimtą 1974 m., šalies vadovai yra Naujosios Zelandijos vadovai, t. y. Didžiosios Britanijos karalius Karolis III ir Naujosios Zelandijos generalgubernatorius. Praktiškai, valdžią kontroliuoja ministrų kabinetas – Niujės premjeras ir trys kiti ministrai. Visi ministrai priklauso Niujės asamblėjai – įstatymų leidybos organui.
Asamblėją sudaro 20 demokratiškai renkamų narių: 14 renkami atskirai kaimų bendruomenėse, o likę 6 yra renkami po vieną iš keleto bendruomenių. Rinkėjai privalo turėti Naujosios Zelandijos pilietybę, gyventi Niujės saloje bent 3 mėnesius, o kandidatai – bent 12 mėnesių. Asamblėjos pirmininkas renkamas iš asamblėjos narių.
Geografija
redaguotiNiujė yra Ramiojo vandenyno pietuose, į rytus nuo Tongos. Sala yra 19° pietų platumos ir 170° vakarų ilgumos. Tai yra viena didžiausių koralinių salų. Koraliniai rifai apsupa salą.
Sala gana apskrita, ~18 km skersmens. Kranto linija vingiuota, yra nedidelių įlankų. Niujės sala sudaryta iš kalkakmenio, vietomis susidarę ištisi kalkakmenio skardžiai ar aštrių uolų akmenynai. Gausu urvų, pakrantėse – karstinių darinių. Paviršius iškyla iki 68 m (bevardė vieta ties Mutalau kaimu). Dėl smarkaus dūlėjimo salos dirvos neįprastos – jose daug geležies ir aliuminio oksidų, gyvsidabrio, padidėjęs natūralus radioaktyvus fonas. Gausu fosfatų išteklių.
-
Kalkakmenio uolynai
-
Niujės pakrantė
-
Avaiki urvas
Klimatas
redaguotiAlofis, Niujė klimatas | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
Aukščiausia °C | 38 | 38 | 32 | 36 | 30 | 32 | 35 | 37 | 36 | 31 | 37 | 36 | 38 |
Vid. aukščiausia °C | 28 | 29 | 28 | 27 | 26 | 26 | 25 | 25 | 26 | 26 | 27 | 28 | 27 |
Vid. žemiausia °C | 23 | 24 | 24 | 23 | 22 | 21 | 20 | 20 | 21 | 21 | 22 | 23 | 22 |
Žemiausia °C | 20 | 20 | 20 | 14 | 15 | 13 | 11 | 11 | 15 | 15 | 11 | 17 | 11 |
Krituliai cm | 26 | 25 | 30 | 20 | 13 | 8 | 9 | 10 | 10 | 12 | 14 | 19 | 207 |
Duomenys: Weatherbase[3] 2009-08-03 |
Ekonomika
redaguotiVerčiamasi žvejyba, ruošiama kopra, eksportui auginama vanilė, indinė morinida, citrusai, kvapioji pasiflora. Vystomas turizmas. Sala išsilaiko daugiausia iš finansinės paramos, kurią teikia Naujoji Zelandija. Energiją tiekia saulės baterijos, generatoriai.
Gyventojai verčiasi lydimine žemdirbyste – augina kolokaziją, batatus, bananus, jamsą, gaudo kokosinius krabus, žvejoja.
Saloje yra 234 km kelių tinklas, veikia Niujės tarptautinis oro uostas, Alofyje yra prieplauka. Nuo 2003 m. visoje Niujės saloje veikia nemokamas belaidžio interneto ryšys.
Gyventojai
redaguoti2014 m. saloje gyveno mažiau nei 1200 žmonių. 66,5 % gyventojų yra polineziečių kilmės niujiečiai, 13,4 % – mišrios kilmės, 20,1 % – kiti (britų kilmės, azijiečiai, kiti polineziečiai). Gyventojų skaičius mažėja dėl didelės emigracijos – virš 20 tūkst. niujiečių gyvena Naujojoje Zelandijoje.
Oficialios ir daugumos gyventojų vartojamos kalbos yra niujiečių ir anglų.
Beveik visi (98 %) Niujės gyventojai yra krikščionys, priklausantys daugiausia protestantų bažnyčioms (kongregacinei Niujės bažnyčiai, septintosios dienos adventistams, metodistams, mormonams), nors yra katalikų, Jehovos liudytojų.
Kultūra
redaguotiPagrindinė sporto šaka – regbis. Moterys žaidžia netbolą. Niujės vyrų futbolo rinktinė tėra sužaidusi dvejas rungtynes.
Kita informacija
redaguotiIšnašos
redaguoti- ↑ Encyclopedia Britannica, „Niue“
- ↑ ibid
- ↑ „Weatherbase: Historical Weather for Alofi, Niue“. Weatherbase. Nuoroda tikrinta 2009-08-03.