Nasadyja sūkta

Nasadyja sūkta (skr. नासदीय सूक्तम = IAST: nāsadīya sūktam – 'nebūties himnas'), dar vadinamas „Sutvėrimo himnu“ – Rigvedos 129-asis himnas iš 10-osios Mandalos, kuriame apdainuojamas pasaulio sukūrimas (kosmogonija). Himno pavadinimas suteiktas pagal pirmuosius jo žodžius nāsadāsīn („nebūtis buvo“).

Tekstas

Originalas (transliteracija): nāsadāsīn no sadāsīt tadānīṃ nāsīd rajo no vyomāparo yat | kimāvarīvaḥ kuha kasya śarmannambhaḥ kimāsīd ghahanaṃ ghabhīram || na mṛtyurāsīdamṛtaṃ na tarhi na rātryā ahna āsītpraketaḥ | ānīdavātaṃ svadhayā tadekaṃ tasmāddhānyan na paraḥ kiṃ canāsa || tama āsīt tamasā ghūḷamaghre praketaṃ salilaṃ sarvamāidam | tuchyenābhvapihitaṃ yadāsīt tapasas tanmahinājāyataikam || kāmastadaghre samavartatādhi manaso retaḥ prathamaṃ yadāsīt | sato bandhumasati niravindan hṛdi pratīṣyākavayo manīṣā || tiraścīno vitato raśmireṣāmadhaḥ svidāsī 3 duparisvidāsī 3t | retodhāāsan mahimāna āsan svadhā avastāt prayatiḥ parastāt || ko addhā veda ka iha pra vocat kuta ājātā kuta iyaṃvisṛṣṭiḥ | arvāgh devā asya visarjanenā athā ko veda yataābabhūva || iyaṃ visṛṣṭiryata ābabhūva yadi vā dadhe yadi vā na | yo asyādhyakṣaḥ parame vyoman so aṅgha veda yadi vā naveda ||

Lietuviškas vertimas (Maironio): Nebuvo dar tada nei nieko, nei būtybės; Nebuvo erdvės, nei dangaus skliautų aukštybės. Kas veržėsi gyvybėn? Kur? Kieno globotas? Kur niūksė gelmės, vandenų bekraštis plotas? Mirties tada nebuvo nei nemirtingumo; Dienos griežtai nematės ir nakties skirtumo. Savaime Vienas Jis alsavo nealsavęs; Be Jo gi niekur nieks nėra daugiau gyvavęs. Tamsa pradžioj akla tegludė ūkanota, O visuma lyg neaprėpti marių plotai! Apgaubtas tyruma gyvavimo šaltinis, Kaitros įdiegtas mezgės vienas pirmutinis.   Iš to viršum pražydo visupirm geidimas; (kama) Paskui jam artimas grynos sielos kvėpimas!.. Ir štai dabar galvodami išminčiai rado Pačioj net nebūtybėje būtybės pradą. Nutiesę pražulniai matavimui virvaitę Pasiekė, kas ten viršuje? ir kas žemai ten? Diegų davėjai? ar jėgų susibūrimas? Žemai savigama, o aukštumoj skridimas? Tai kas gi pasakys? ir kas tai visa žino, Iš kur ta visata? ir kas ją pagamino? Jei su pasauliu drauge ir dievai sutverti, Tai kas gi bepajėgs mums paslaptį atverti? Iš kur tas tvarinių begalis įvairumas? Gal to, kurs tvėrė, gal netvėrė, sumanumas? Tai žino tik dangaus aukščiausiasai valdovas!. Nejaugi ir Jisai nebūtų to žinovas?

Interpretacijos

„Sukūrimo himnas“ – vienas daugiausiai mokslininkų dėmesio susilaukusių Vedų tekstų. Kūrinys pradedamas paradoksais – „nebuvo nieko, ir nebuvo būtybės“, „nebuvo mirties, ir nebuvo nemirtingumo“. Tačiau toliau minimas alsavimas, kaitra, iš kurios visa kilo, ir geidimas (kama), kuris davė pradžią gyvybei. Himnu kuriamas visas pasaulio sukūrimo vaizdinys. Yra teigiančių, kad šis „Sukūrimo himnas“ rodąs, jog senovės arijai suvokė didžiojo sprogimo teoriją.

Be to, Nasadyja sūkta laikomas vienu pirmųjų agnosticizmo, abejojimo dievų galybe, šaltiniu. Paskutinieji du posmai išreiškia klausimus, kas ir kodėl sukūrė pasaulį, prielaidą, kad dievai atsirado tik jau susikūrus pasauliui.

Nasadyja sūkta neabejotai yra vienas iš vėlyvųjų Rigvedos kūrinių ir išreiškia vėlyvajai indų filosofijai būdingas skeptiškas idėjas.

Bibliografija

• Brereton, Joel P. 1999. „Edifying Puzzlement: Ṛgveda 10. 129 and the Uses of Enigma”, Journal of the American Oriental Society, Vol. 119, No. 2: pp. 248–260.
• Gonda, Jan 1969. De kosmogonie van Ṛgveda 10,129. Tijdschrift voor filosofie 28: 670–696.
• Maurer, W. H. 1975. „A Re-examination of Ṛgveda X.129. A Nāsadiya Hymn“, Journal of East Asian Studies 3: 210-37.
• Whitney, W. 1882. The cosmogonic hymn, Rig-Veda X.129, Journal of the American Oriental Society, Vol. 11.

Nuorodos

• Nasadyja sūktos atlikimas