Narkomanija

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Narkomanija – priklausomybė atsirandanti dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, pasireiškianti asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo narkotinių (pvz., kokaino, heroino, ekstazio, amfetamino), psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Socialiniu požiūriu narkomanija taip pat vadinamas masinis narkotikų paplitimo ir vartojimo reiškinys visuomenėje ar kurioje nors jos dalyje. Liga susideda iš dviejų stadijų: psichologinės ir fizinės priklausomybės. Nustojus vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas, prasideda abstinencijos sindromas.

1987 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja paskelbė birželio 26-ąją Tarptautine kovos su narkomanija diena.

Priklausomybė

Kanapių kaip narkotikų vartojimas tarp 15-64 m. europiečių XXI a. pr.

Kokaino kaip narkotiko vartojimas tarp 15-64 m. europiečių XXI a. pr.

Ekstazio kaip narkotiko vartojimas tarp 15-64 m. europiečių XXI a. pr.

Psichologinė priklausomybė

Pavartojus narkotikų psichologinė priklausomybė atsiranda iš karto pajutus malonumą. Psichologinis priklausomumas išlieka labai ilgai, dažniausiai visą gyvenimą. Esant nedidelei psichologinei priklausomybei su nedidelėmis pastangomis ją galima numalšinti, esant didesnei, ją numalšinti reikia daug didesnių pastangų.

Fizinė priklausomybė

Pastebima fizinė priklausomybė atsiranda kartą ar kelis kartus pavartojus narkotikų. Organizmas gali priprasti prie narkotikų vartojimo net darant labai ilgas (1 mėn. – 6 mėn.) pertraukas tarp jų vartojimo. Tik pradėjus vartoti narkotikus (dažniausiai mažais kiekiais) bei darant pertraukas, fizinė priklausomybė sunkiau pastebima. Tokiu atveju fizinę priklausomybę nesunkiai numalšina mėgiamas užsiėmimas, pastangos sąmoningai nukreipti dėmesį. Esant didesniam potraukiui fizinę priklausomybę numalšinti sunkiau.

Abstinencijos sindromas

Abstinencijos sindromas – organizmo reakcija į narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sukėlusių fizinę priklausomybę, vartojimo nutraukimą. Panaikinus ir psichologinę priklausomybę, dingsta ir abstinencijos sindromas.

Abstinencija pasireiškia įvairiais negalavimais: pykinimu, vėmimu, galvos svaigimu, šalčio krėtimu, kaulų ir raumenų spazmais, skausmais. Dažnai atsiranda ir į baltąją karštinę panašios haliucinacijos.

Sindromas trunka apie 2-5 savaites. Pirmoji savaitė yra sunkiausia, nes tuo metu iš organizmo pasišalina dalis narkotinių medžiagų. Norėdamas pataisyti savijautą, narkomanas žūtbūt trokšta gauti narkotinių medžiagų.

Abstinencijos sindromo pabaigoje skausmai ir kiti negalavimai aprimsta, bet galutinai nutrūksta apie septintą savaitę.

Narkomanijos gydymas

Siekiant geresnių gydymo rezultatų, narkomaniją reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Norintieji išgyti turėtų kreiptis į narkomanų reabilitacijos centrus, kur dirba gydytojai narkologai. Patys gali mesti tik labai stiprios valios žmonės. Metantieji turi patys pasiryžti niekada daugiau nebevartoti jokių narkotinių medžiagų.

Gydymo pradžioje atliekama detoksikacija – abstinencijos sindromo metu pašalinamos narkotinės medžiagos. Kartais didelių skausmų atvejais gydytojai gali skirti raminamųjų vaistų. Patiems jų vartoti nepatartina.

Po detoksikacijos kurso ligoniai mokosi adaptuotis visuomenėje, gyventi be narkotikų. Gydant narkomaniją svarbus artimųjų palaikymas. Lietuvoje plačiai paplitusi ir dažnai taikoma dvylikos žingsnių programa. Daug reabilitacijos centrų, teikiančių tokias paslaugas Lietuvoje.

Farmakomanija

Farmakomanija – liguistas potraukis vaistams. Farmakomanija vystosi identiškai kaip ir narkomanija. Terminai atskiriami daugiausia dėl to, kad tokiu atveju vartotojas gauna dozę tiesiog iš vaistinės, o ne nelegaliais keliais.

Farmakomanija gali išsivystyti vartojant migdomuosius ar raminamuosius vaistus, todėl būtina juos vartoti laikantis gydytojo ir informacinio lapelio nurodymų.