Montana
Šis straipsnis apie JAV valstiją. Apie miestą Bulgarijoje skaitykite straipsnyje Montana (Bulgarija).
Montana (angl. State of Montana) – 41-oji JAV valstija, esanti šalies šiaurėje, Kanados pasienyje. Sostinė – Helena. Plotas – 380,8 tūkst. km².
| Montana Montana | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-7) ------ vasaros: (UTC-6) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Helena | ||||||
| Apygardos | 56 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Įkūrimo data | 1889 m. | ||||||
| Gubernatorius | Steve Bullock (D) | ||||||
| Gyventojų | 1 104 271 (44) | ||||||
| Plotas | 380 800 km² (4) | ||||||
| - vandens % | 1 % | ||||||
| Tankumas | 2,9 žm./km² (48) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Granito kalnas (3901 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-MT | ||||||
| Tinklalapis | mt.gov | ||||||
 Vikiteka |
MontanaVikiteka | ||||||
Istorija
redaguotiIlgą laiką būsimos Montanos valstijos žemėse gyveno šajenų, krou, juodakojų, asiniboinų, gros ventre, dakotų, lakotų ir kitų genčių indėnai.
1742 m. šią teritoriją pasiekė prancūzų kolonistai. Dabartinės Montanos plotas į rytus nuo Uolinių kalnų buvo Prancūzų Luizianos, kurią 1803 m. Jungtinės Amerikos Valstijos nusipirko iš Prancūzijos, dalis.[2] XIX a. pradžioje vietovę tyrinėjo M. Luiso ir V. Klarko ekspedicija. Tuo metu kailiadirbiai ir misionieriai įkūrė daugybę gyvenviečių.
1848–1864 m. laikotarpiu skirtingos Montanos dalys priklausė federalinių teritorijų dalims:
- Oregonui (1848–1859)
- Vašingtonui (1853–1863),
- Aidahui (1863–1864) ir
- Dakotai (1861–1864).
XIX a. 6-ajame dešimtmetyje būsimojoje Montanoje buvo aptiktos didelės aukso ir vario sankaupos. 1864 m. gegužės 26 d. Montanai suteiktas JAV federalinės teritorijos statusas. Teritorijos (o paskui ir valstijos) pavadinimas kilęs iš ispanų kalbos žodžio montaña 'kalnas'. Pirmoji jos sostinė buvo Banakas. 1865 m. sostinė buvo perkelta į Virdžinija Sitį, o 1875 m – į Heleną.
1860 m. pabaigoje čia buvo įkurti keli kariniai fortai: Fort Shaw, Kemp Cook ir Fort Smith. Montanos kolonizaciją lydėjo mūšiai su indėnų gentimis. Garsiausias iš jų – mūšis prie Litl Bighorno, įvyko 1876 m. 1883 m. nutiesus Šiaurės Ramiojo vandenyno geležinkelį, smarkiai išaugo gyventojų skaičius. 1889 m. lapkričio 8 d. Montana buvo paskelbta valstija.
Geografija
redaguoti
Montana šiaurėje ribojasi su Kanados Britų Kolumbijos, Albertos ir Saskačevano provincijomis, rytuose – Šiaurės Dakotos ir Pietų Dakotos valstijomis, pietuose – Vajomingu, vakaruose – Aidahu. Bendras valstijos plotas – 381 156 km², iš kurių 377 295 km² yra sausuma (pagal šį rodiklį Montana užima ketvirtą vietą šalyje po Aliaskos, Teksaso ir Kalifornijos).
Vakarinė valstijos dalis yra kalnuota, geografiškai tai šiaurinė Uolinių kalnų dalis.[2] Rytinė dalis (apie 60 %) – šiaurinė Didžiųjų lygumų dalis.[2] Čia driekiasi prerijos. Tačiau net į rytus nuo Uolinių kalnų yra nedidelių, pavienių kalnagūbrių. Per Montanos teritoriją driekiasi Kontinentinė Amerikos vandenskyra, atskirdama Ramiojo vandenyno ir Atlanto vandenynų baseinus. Aukščiausia vieta – Granito kalnas (3901 m). Montanos valstijoje prasideda Misūrio upė, susidaranti Džefersono, Madisono ir Galatino upių santakoje.
Klimatas
redaguotiDėl didžiulės teritorijos ir įvairaus reljefo Montanos klimato sąlygos yra gana įvairios. Vidutinė dienos temperatūra svyruoja nuo -2 °C sausį iki 29,2 °C liepą. Aukščiausia temperatūra, 47 °C, valstijoje buvo užfiksuota 1937 m. liepos 5 d. Šalčiausia temperatūra (taip pat ir pati šalčiausia visoje kontinentinėje JAV), -57 °C, buvo užfiksuota 1954 m. sausio 20 d. Lomos miestelis Šoto apygardoje yra žinomas dėl didžiausio dienos temperatūros pokyčio Jungtinėse Valstijose. Per 1972 m. sausio 15 d. temperatūra čia pakilo nuo -48 °C iki 9 °C.
Vidutinis kritulių kiekis yra apie 380 mm, tačiau tarp atskirų rajonų yra didelių skirtumų. Kalnų grandinės vakaruose sudaro lietaus užkardą rytinėms lygumoms. Herono mieste (Sanderso apygardos vakaruose), esančiame Montanos vakaruose, per metus iškrenta 881 mm kritulių, tačiau rytinėje kalnagūbrio dalyje esančiame Lounpaino mieste (Sanderso apygardos rytuose) – vos 291 mm kritulių. Kai kuriose kalnuotose vietose kritulių kiekis per metus gali siekti net 2500–2700 mm.
Augalija ir gyvūnija
redaguotiMiškai užima apie 25 % valstijos teritorijos.[2] Čia auga suktaspyglė pušis, geltonoji pušis, pocūgė, maumedis, eglė, drebulė, didžioji tuja, beržas, cūga, uosis, alksnis.
Valstijoje gyvena 15 rūšių varliagyvių, 85 rūšių žuvų, 110 rūšių žinduolių, 17 rūšių roplių ir 420 rūšių paukščių. Be to, čia aptinkama daugiau nei 10 000 bestuburių rūšių.
Gamtos apsaugos zonos
redaguotiValstijos teritorijoje yra Ledyno nacionalinis parkas ir dalis Jeloustono nacionalinio parko, taip pat Makošikos valstybinis parkas – dinozaurų kapinės. Iš viso Montanoje yra 52 valstybiniai parkai.
Ežerai ir tvenkiniai
redaguoti
Valstijoje apie 3000 įvairaus dydžio ežerų ir tvenkinių, įskaitant Flathedo ežerą, didžiausią gėlo vandens ežerą vakarų JAV. Kiti pagrindiniai ežerai yra Sykų ežeras Flethedo slėnyje, Makdonaldo ežeras ir Šv. Marijos ežeras Ledynų nacionaliniame parke. Fort Peko tvenkinys Misūrio upėje – didžiausias valstijoje; tvenkinio užtvanka – antra pagal dydį ir didžiausia hidrauliškai užpildyta užtvanka pasaulyje.[3]
Ekonomika
redaguotiRemiantis Ekonominės analizės biuro skaičiavimais, 2014 m. valstijos skola sudarė 44,3 mlrd. JAV dolerių. 2014 m. vidutinės gyventojų pajamos vienam gyventojui buvo 40 601 JAV dolerių (35-oji vieta šalyje).[4]
Montana garsi alaus daryklomis, užima antrą vietą šalyje pagal alaus daryklų skaičių vienam gyventojui 2011 m.[5]
Svarbios medienos ir mineralų gavybos pramonės šakos. Išgaunama daug aukso, anglių, sidabro, talko, vermikulito ir kt.
Perdirbama nafta, apdorojama mediena ir žemės ūkio produktai.
Rytinėje Montanos dalyje ganomi buivolai, galvijai, avys. Nors sausros nuniokojo kai kurias dideles žemės ūkio bendruomenes, žemės ūkis, su drėkinimų sistemų pagalba, vis dar gyvuoja ir teikia didžiausią valstijos pelno dalį.
1974 m. valstijos įvedė anglies kasybos mokestį (kuris svyravo nuo 20 iki 30 %), kurį palaikė JAV Aukščiausiasis Teismas.
Turizmas taip pat svarbus ekonomikai. Per metus virš 10 milijonų lankytojų apsilanko Ledyno nacionaliniame parke, Flethedo ežere, Misūrio aukštupyje, Litle Bighorno mūšio vietoje ir Jeloustouno nacionaliname parke (valstijoje yra trys iš penkių įėjimų į parką).[6]
Gyventojai
redaguoti
Remiantis JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, 2013 m. pabaigoje Montanoje gyveno 1 015 165 gyventojai (palyginus su 2010 m. surašymo rodikliu, padidėjo 2,6 %).
2018 m. surašymo duomenimis, rasinė valstijos sudėtis[7]: baltaodžiai (80,1 %), juodaodžiai (0,5 %), indėnai (10,2 %), azijiečiai (1,0 %), kitos rasės (0,7 %). Tarp baltaodžių gyventojų daugiausia save priskiria vokiečams (29,3 proc.), airiams (16,4 proc.), anglams (13,1 proc.) ir norvegams (10 proc.). Apie 94,8 % Montanos gyventojų namuose kalba angliškai[8].
Apie 55 % Montanos gyventojų yra protestantai, 24 % yra katalikai, 5 % yra mormonai, 18 % ateistai ir mažiau nei 1 % išpažįsta kitas religijas.
Gyventojų kaita:
- 1950 m. – 591 024 žm.
- 1960 m. – 674 767 žm.
- 1970 m. – 694 409 žm.
- 1980 m. – 786 690 žm.
- 1990 m. – 799 065 žm.
- 2000 m. – 902 195 žm.
- 2010 m. – 989 415 žm.
- 2013 m. – 1 015 165 žm.
Administracinis suskirstymas
redaguotiMontana yra suskirstyta į 56 apygardas.
Didžiausi miestai
redaguoti
2020 m. duomenys[9]
Įdomesni objektai
redaguotiArcheologija ir paleogenetika
redaguoti- 1968 m. netoli Vilsalo miesto buvo aptikti berniuko, gyvenusio prieš 12 700 metų, palaikai. Taip pat rasti šimtai Kloviso kultūros įrankių.
Išnašos
redaguoti- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Montana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Fort Peck Dam (britannica.com)
- ↑ Bureau of Economic Analysis 2014.
- ↑ Brewers Association 2013.
- ↑ Tourism in Montana 2007.
- ↑ National Vital Statistics Reports
- ↑ Language Map Data Center Archyvuota kopija 2013-05-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ USA: Montana, citypopulation.de
Šaltiniai
redaguoti- Avery, Jonathan E.; Siebeneck, Todd P.; Tate, robert P. (2011 m. liepos mėn.). „Gross Domestic Product by State“ (PDF). Bureau of Economic Analysis. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-09-24. Nuoroda tikrinta 2013-05-11.
- „Vermont Remains Top State in Capita per Brewery“. Brewers Association. Nuoroda tikrinta 2013-04-08.
- „Tourism in Montana“. Montana Department of Tourism. 2007. Nuoroda tikrinta 2013-07-14.