Makabiejų sukilimas

Makabiejų sukilimas
Judėja per sukilimą, valdant Judui Makabiejui
Data 167–160 m. pr. m. e. Vieta Judėja (tuomet Celesirijos sudėtyje) Rezultatas Makabiejų pergalė: Judėjos suverinitetas, vėliau peraugęs į nepriklausomą Hasmonėjų karalystę
Konflikto šalys
Makabiejai	Seleukidų imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Matatijas Judas Makabiejus † Jonathan Apphus Eleazar Avaran † Simon Thassi John Gaddi †	Antiochas IV Epifanas Antiochas V Eupatoras Demetrijus I Soteras Lysias Gorgias Nicanor † Bacchides

Makabiejų sukilimas (hebr. ‏מרד החשמונאים‏‎) – makabiejų vadovaujamas žydų sukilimas, vykęs nuo 167 iki 160 m. pr. m. e., nukreiptas prieš Seleukidų imperiją ir helenistinio judaizmo įtaką žydų gyvenimui. Pasibaigė makabiejų pergale.

Matatijas nužudo tikėjimo išsižadėjusį žydą (Philippe De Loutherbourg paveikslas)

Pagal Pirmąją Makabiejų knygą, po to, kai seleukidų karalius Antiochas IV paskelbė savo dekretus, draudžiančius žydų religinę praktiką, Modiino kaimo žydų dvasininkas hasmonietis Matatijas surengė sukilimą prieš Seleukidų imperiją, atsisakydamas melstis graikų dievams. Matatijas nužudė helenizuotą žydą, kuris buvo pasirengęs užimti Matatijo vietą aukojant stabui, taip pat graikų pareigūną, kuris buvo pasiųstas vykdyti aukojimo ceremonijos. Vėliau jis su penkiais sūnumis pabėgo į Judėjos dykumą. Po maždaug vienerių metų, praėjusių nuo Matatijo mirties 166 m. pr. m. e., jo sūnus Judas Makabiejus vedė žydų disidentų armiją į pergalę prieš Seleukidų dinastiją partizaniniame kare, kuris iš pradžių buvo nukreiptas prieš helenizuotus žydus, kurių buvo daug. Makabėjai sunaikino graikų altorius kaimuose, grąžino ritualinį apipjaustymą ir paskelbė helenizuotus žydus už įstatymo ribų. Judo pravardė „Makabiejus“ dabar naudojamas populiariojoje kultūroje apibūdinant žydų partizanus kaip visumą, yra kilęs iš hebrajų kalbos žodžio „plaktukas“.

Pats maištas apėmė daugybę mūšių, kuriuose makabiejų pajėgos įgijo žinomumą, naudodamosi partizaninio karo taktikos pranašumu, greičiu ir mobilumu, priešingai nei lėta ir gausi seleukidų kariuomenė. Nugalėję makabiejai pergalingai įžengė į Jeruzalę. Jeruzalės šventykloje buvo atkurtos tradicinės žydų pamaldos, vyriausiuoju šventiku paskirtas jauniausias Judo brolis Jonathan Apphus. Didelės seleukidų pajėgos buvo pasiųstos malšinti sukilimą, tačiau mirus Antiochui IV grįžo į Siriją. Iš anksto Judas Makabiejus buvo susitaręs su Roma ir tapo jos sąjungininku, taip apribodamas silpnesnės Seleukidų imperijos galimybes. Jos vadas Lysias, susirūpinęs vidiniais seleukidų reikalais, sutiko su politiniu kompromisu, atkuriančiu religijos laisvę.

Judo Makabiejaus pergalei paminėti švenčiama Chanukos šventė.