Lydos apskritis (1795–1915)

Lydos apskritis (rus. Лидскій уѣздъ) – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje Baltarusijos ir Lietuvos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Centras – Lyda.

Lydos apskritis
Лидскій уѣздъ

 

1795 – 1915
 

 

Apskritis Vilniaus gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras Lyda
Valsčiai 23 (1931)
1795-1797 Slanimo gubernija
1801-1843 Gardino gubernija
1843-1915 Vilniaus gubernija
Gyventojų 269 500 (1897)
Plotas 5 616 km² (1897)

Istorija

redaguoti
 
Lydos apskritis Vilniaus gubernijoje

Rusiškoji Lydos apskritis 1795 m. suformuota LDK Lydos apskrities teritorijoje, prie jos prijungus trumpalaikę Eišiškių apskritį. Rusijoje keletą kartų keitė savo pavaldumą: 17951797 m. apskritis priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 17971801 m. Lietuvos gubernijai, nuo 1801 m. Gardino gubernijai, o 1843 m. perduota Vilniaus gubernijai.

1897 m. apskrityje gyveno 205,8 tūkst. žmonių, iš kurių 73,2 % buvo baltarusiai, 12,0 % – žydai, 8,7 % – lietuviai, 4,7 % – lenkai, 1,2 % – rusai. Lydos mieste buvo 9323 gyventojai[1].

Formaliai apskritis egzistavo iki 1920 m., tačiau nuo 1915 m. teritorijas okupavo Vokietijos imperija. Jos 19151916 m. priklausė Oberosto Gardino, 19161917 m. Balstogės-Gardino, 1918 m. Lietuvos sričiai. Čia suformuotos Rodūnios, Vosyliškių ir Plentos apskritys.

1919 m. įėjo į Lietuvos ir Baltarusijos sudėtį. 1920 m. liepos 12 d. pagal Maskvos taikos sutartį atiteko Lietuvai, tačiau 19201939 m. buvo okupuota Lenkijos. Čia vėl suformuota Lydos apskritis, kuri priskirta Naugarduko vaivadijai.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1834 99 634
1897 5616 269 500
1914 5616

Administracinis suskirstymas

redaguoti

1913 m. apskrityje buvo 23 valsčiai:[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Демоскоп Weekly – Приложение. Справочник статистических показателей
  2. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 112 (PDF 12 psl.)

Nuorodos

redaguoti