Lokys (heraldika)

Lokys pasaulio heraldikoje neturėjo jokios ypatingos simbolinės prasmės. Dažnai naudojamas germanų ir slavų heraldikoje. Tai daugiau regioninis simbolis.

Lokys Žemaitijos herbe

Išnyrantis juodas lokys su raudonu vėzdu Batakių herbe (Tauragės raj.)

XVIII-XIX a. lokys buvo laikomas apdairumo simboliu, nes sugeba numatyti orus ir iš anksto pasiruošti irštvą žiemai. Šis lokio išskirtinumas – tų laikų heraldistų sugalvotas, nes žiemai ruošiasi ne tik lokiai, bet ir daugelis kitų gyvūnų (voverės, barsukai ir t. t.).

Lietuvos herbai su lokiais

• 
  Piestu stovintis ginkluotas juodas lokys, baidantis bites, Bartninkų herbe
• 
  Piestu stovintis atsigrežęs, ąžuolą laužiantis juodas lokys Išlaužo herbe
• 
  Juodas piestu stovintis lokys Meškuičių herbe
• 
  Auksinis juodą riedulį nešantis lokys Mosėdžio herbe

Apie heraldinio lokio ryšius su lokio kultu

Lokio naudojimas heraldikoje siejasi ne tik su tuo, kad tai stambiausias Europos plėšrūnas, bet ir su tuo, kad taigoje gyvenusioms tautoms jis buvo reikšmingas gyvūnas. Šiaurinėje Europos dalyje gyvenančioms fino-ugrų tautoms lokys buvo toteminis gyvūnas (žr. lokio kultas), vienas iš protėvių. Ši svarba būdinga ir tautoms, kontaktavusioms su finougrais – slavams, baltams, germanams. Antropologai, pvz., Džozefas Kempbelas (Joseph Campbell), teigia, kad lokio garbinimas buvo būdingas medžiotojų gentims.
Lokys simbolizavo miško šeimininką, miško valdovą. Lokio kultas buvo paplitęs nuo Elbės iki Uralo Europoje (o taip pat ne vienoje Sibiro ir Tolimųjų Rytų tautoje). Centrinėje ir Rytų Europoje šis kultas ėmė nykti apie VIII-X a., Novgorodo Rusioje jis ėmė nykti X-XI a., kai ėmė įsigalėti krikščionybė. Priešuralėje, Užuralėje ir Sibire šis kultas išliko iki XVIII-XX a. Ankstyvo lokio garbinimo žymės yra likusios kinų, ainų kultūrose, kai kurios tungusų tautos lokius laikė savo protėviais. Ši lokio svarba paliko pėdsakus toponimikoje, varduose ir heraldikoje.
Su lokio reikšmingumo susijęs berserkystės reiškinys.

Europos herbai su lokiais

1826 m. Berno kantono bacenas - moneta, pavadinta pagal Berno herbo lokį, pavaizduotą monetoje.

Viena sritis, kur heraldikoje paplitę lokiai – buvusios vakarų slavų žemės, kurias vokiečiai užkariavo ir asimiliavo iki XII a. (pvz., Brandenburgo žemė Vokietijoje), Čekija (pvz., einantis lokys Bravanticės herbe [1] Archyvuota kopija 2022-03-05 iš Wayback Machine projekto.) ir Moravija. Berlyno herbe pavaizduotas lokys yra vienas tokių herbų. Kiti „lokiškos heraldikos“ kraštai prasideda Baltarusija ir driekiasi į šiaurę ir į rytus.
Slavų ir fino - ugrų žemėse lokiai nebūna „kalbančiu simboliu“, jie tiesiog žymi buvusio lokio kulto žemes. Tuo tarpu germanų žemėse lokys dažniausiai yra „kalbantis simbolis“, simbolizuojantis miestų pavadinimus (Berlin, Bern, Bernstadt).

• 
  Einantis juodas lokys (bear passant sable) Berno (Šveicarija) herbe.
• 
  Šėlstantis juodas lokys (bear rampant sable) Berlyno herbe.
• 
  Šėlstantis žydras lokys (bear rampant bleu celeste) Buskerudo apskrities (Norvegija) herbe
• 
  Šėlstantis juodas lokys (bear rampant sable) Beringeno (Belgija) herbe
• 
  Sidabrinis einantis lokys (bear passant argent) Chelmo miesto (Lenkija) herbe
• 
  Einantis juodas lokys Tevergos (Ispanija) herbe
• 
  Węgrów miesto (Lenkija) herbe
• 
  Węgrów pavieto (Lenkija) herbe
• 
  Lokys Berouno miesto (Čekija) vėliavoje
• 
  Rawicz miesto (Lenkija) herbe
• 
  Otepės miesto (Estija) herbe
• 
  Barwice miesto (Lenkija) herbas

Lokys vaizduojamas Suomijos Pasienio apsaugos emblemoje ir Suomijos Pakrančių apsaugos vėliavose ir gairelėse.

Rusijos herbai su lokiais

Dažni herbai su lokiais Rusijos heraldikoje.

• 
  Stovintis lokys Gavrilov Jam miesto herbe
• 
  Stovintis lokys Malojaroslaveco (Малоярославец) miesto herbe
• 
  Lokys Pošechonjės (Пошехонье) miesto herbe
• 
  Jaroslavlio srities herbas
• 
  Sidabrinis lokys Permės (Пермь) miesto herbe

Lokio vaizdavimas simbolikoje

Taisyklingiausiai heraldiškai lokiai vaizduojami vokiečių heraldikoje – lokys dažniausiai stovi ant užpakalinių letenų, pasisukęs į kairę (heraldinę dešinę). Rusiškoje heraldikoje dažni keturpėsti lokiai, einantys į dešinę (heraldinę kairę) pusę. Dažnai herbuose naudojama ne visa lokio figūra, o tik jos dalis. Tai gali būti lokys iki „juosmens“ (kylantis lokys), lokio galva ar letenos.
Kaip ir visi plėšrūnai lokys herbuose dažnai būna ginkluotas – spalva būna išskirti dantys, liežuvis, nagai. Lokio ginkluotė (dantys, liežuvis, nagai) dažnai būna raudona ar auksinė.

D. Britanijos heraldikoje lokiai dažnai aptinkami herbuose žmonių, kurių pavardės Barnard, Baring, Barnes, Bearsley (kurių kilmė siejama su žodžiu lokys). Skyduose vaizduojamos ir lokių galvos, tačiau vaizdavimas skiriasi Anglijos ir Škotijos heraldikoje. Angliškuose skyduose galva būna su nukirstu kaklu (couped) arba ištrintu kaklu (erased). Škotijos heraldikoje lokių galvos paprastai būna be kaklų. Lokių galvos niekada nebūna pateiktos anfas ir be kaklo (caboshed).

Baltasis lokys simbolikoje

Lokys herbuose dažnai juodas (paprastai tai reiškia rudąjį lokį). Nesenuose herbuose būna ir baltas lokys, kuris paprastai reiškia baltąjį lokį (pvz., nuo XVIII a. žinomas Grenlandijos herbas). Baltasis lokys įeina ir Danijos herbą. Kai kuriuose herbuose pavaizduotas baltasis lokys – ne heraldinis sidabrinis lokys, o baltasis lokys, kaip biologinė rūšis. Tai būdinga kraštams, kur šie lokiai gyvena. Pvz., Naujosios Žemės (Rusijos sala Arkties vandenyne) herbas [2]^{[neveikianti nuoroda]}, Nanortalik'o bendruomenės Grenlandijoje vėliava [3].

Egzistuoja Jamalo-Nencų apygardos (Rusija) gubernatoriaus vėliavos, kurioje du herbo skydininkai yra baltieji lokiai, projektas.

• 
  Baltasis lokys Norilsko herbe

Šaltiniai

• Похлебкин В.В. Словарь международной символики и эмблематики. М., 1994.
• Fox-Davies A.C. A Complete Guide to Heraldry. London, 1925.
• Flags of the World – https://www.fotw.info/flags/