Lenino ordinas (rus. Орден Ленина) – aukščiausias TSRS apdovanojimas, įkurtas 1930 m. balandžio 6 d.

Lenino ordinas
Lenino ordino juostelė

Istorija

redaguoti
 
V. Lenino nuotrauka, pagal kurią sukurtas Lenino ordino atvaizdas

Ordino istorija prasidėjo 1926 m. liepos 8 d., kai Raudonosios Armijos Vyriausiosios valdybos viršininkas V. Levičevas pasiūlė asmenims, jau turintiems keturis Raudonosios Vėliavos ordinus, naują apdovanojimą – „Iljičiaus ordiną“. Naujasis ordinas turėjo būti aukščiausiu kariniu apdovanojimu. Tuo metu Rusijos pilietinis karas jau buvo pasibaigęs, todėl siūlymas nebuvo įgyvendintas. Tačiau TSRS reikėjo aukščiausio valstybės apdovanojimo, kuris galėtų būti įteikiamas ir ne už karinius nuopelnus.

1930 m. pradžioje imtas kurti naujo ordino, pavadinto Lenino ordinu, projektas. Ordino ženklo eskizą turėjo sukurti „Goznako“ fabriko dailininkai. Pagrindinis ordino ženklo elementas turėjo būti Vladimiro Lenino atvaizdas. 1930 m. „Goznako“ fabrike buvo pagaminti pirmieji Lenino ordino ženklai.

Ordinas buvo įkurtas 1930 m. balandžio 6 d. Jo statutas buvo patvirtintas 1930 m. gegužės 5 d. Ordino statutas ir jo aprašymas buvo keisti 1934 m. rugsėjo 27 d., 1943 m. birželio 19 d., 1947 m. gruodžio 16 d. Paskutinė redakcija buvo patvirtinta 1980 m. kovo 28 d.

Paskutinis dekretas dėl ordino suteikimo pasirašytas 1991 m. gruodžio 21 d., iš viso buvo įteikta 431 418 Lenino ordinų.[1]

Apdovanojimo ypatumai

redaguoti

Lenino ordinu buvo apdovanojama už ypatingus nuopelnus:[2]

  • ekonominėje, mokslinėje ir techninėje, socialinėje ir kultūrinėje veikloje, darbo efektyvumo ir kokybės didinime, TSRS galios ir tautų draugystės didinime
  • ginant TSRS ir stiprinant TSRS gynybines galimybes
  • revoliucinėje, visuomeninėje politinėje bei valstybės valdymo veikloje
  • stiprinant TSRS ir kitų šalių draugystę ir bendradarbiavimą
  • stiprinant ir plečiant tarptautinį komunistinį, darbininkų ir nacionalinio išsivadavimo judėjimus
  • kovojant už taiką, demokratiją ir socialinę pažangą

Ordinu buvo apdovanojami:

  • TSRS piliečiai
  • TSRS įmonės, įstaigos, organizacijos, kariniai daliniai, administraciniai vienetai, gyvenvietės
  • Taip pat – užsienio piliečiai ir užsienio institucijos, įmonės, organizacijos, gyvenvietės

Lenino ordinu už darbinę veiklą paprastai apdovanodavo asmenis už nuopelnus, už kuriuos anksčiau jau buvo apdovanoję kitais ordinais.

Lenino ordiną įteikdavo:

Lenino ordiną nešiodavo kairėje krūtinės pusėje, prieš kitus TSRS ordinus.

Ordino ženklo išvaizda

redaguoti

Ordino ženklo išvaizda ir medžiagos, iš kurių jį gamino, ne sykį keitėsi.

Pagal pirminį eskizą ženklą turėjo sudaryti apvalus centrinis medalionas su Lenino portretu, jį supantis vainikas ir ordino apačioje buvęs trikampis, turėjęs simbolizuoti darbininkų, valstiečių ir inteligentijos vienybę. Tačiau šis ordino ženklo variantas nebuvo patvirtintas.

Patvirtinti, gaminti ir įteikinėti Lenino ordino ženklai buvo keturių tipų.

  • Pirmasis tipas. Ženklas neturi nei raudonos žvaigždės, nei raudonos vėliavos. Ženklas buvo gaminamas iš 925 prabos sidabro, kai kurie elementai buvo auksiniai. Šio tipo ordino ženklai buvo gaminami iki 1932 m. vasario, viso pagaminta apie 700 ženklų.[3] Šis ženklo variantas buvo pakeistas, kadangi buvo pernelyg nespalvingas – kiti TSRS apdovanojimai ir net paprasti atskyrio ženklai buvo labiau papuošti, nei aukščiausias šalies apdovanojimas.
  • Antrasis tipas. Ženklas gamintas iš 650 prabos aukso. Ženkle atsirado raudona žvaigždė ir raudona vėliava. Žvaigždė, vėliava, pjautuvas ir kūjis papuošti raudona emale.
  • Trečiasis tipas. Bareljefas su Lenino atvaizdu iš 2,4 – 2,75 g platinos. Auksinės dalys gamintos iš 950 prabos aukso.
  • Ketvirtasis tipas. 1943 m. pasikeitė TSRS ordinų nešiojimo tvarka. Žvaigždės pavidalo ordinus imta nešioti dešinėje pusėje, o ovalius ir apvalius – kairioje pusėje, ant kaladėlių. Lenino ordinas nuo to momento įgijo kaladėlę. Visų ankstesnių tipo Lenino ordino ženklai buvo pakeisti į ketvirtojo tipo ženklus. Pirmiausia tai palietė kariškius, kurių apdovanojimų ženklų reglamentavimas buvo pats griežčiausias. Ordinų ženklai buvo masiškai keičiami pasibaigus Antrajam pasauliniam karui.

Ketvirtojo tipo ordino ženkle yra 28,604 ± 1,1 g aukso, 2,75 g platinos.

Apdovanotieji

redaguoti
  • Lenino ordinu Nr.1 buvo apdovanotas laikraštis „Komsomolskaja pravda“ (rus. Комсомольская правда 'Komjaunimo tiesa')[4]
  • Pirmieji Lenino ordinais apdovanoti užsieniečiai, dirbę TSRS pramonėje ir žemės ūkyje:
    • vokietis Johanas Georgas Libhardas, akmens anglies kasimo specialistas
    • amerikietis Džordžas Gorfildas MakDauelas, agronomas
  • pirmas karinis dalinys – 23-ioji Raudonosios Vėliavos šaulių divizija, apdovanota dešimties metų jubiliejaus proga ir už pagalbą Charkovo traktorių gamyklos statybose
  • pirmas apdovanotas už kovinius nuopelnus – OGPU 11-ojo Chorezmo kavalerijos pulko raudonarmietis Romanas Pančenka, už nuopelnus mūšiuose su basmačiais.
  • pirmas apdovanotas mokslininkas – I. Mičiurinas (1931 m. birželis)
  • pirmas apdovanotas kultūros veikėjas – Maksimas Gorkis (1932 m. rugsėjo 17 d.)
  • pirmieji apdovanoti po mirties – P. Fedosejenka, A. Vasenka ir D. Usyskinas (1934 m.), aerostato „Osoaviachim-1“ įgula, kurie pasiekė rekordinį 22 000 metrų aukštį, bet po to aerostatas apledėjo ir nukrito, visą įgula žuvo.
  • pirmas apdovanotas antruoju Lenino ordinu – lakūnas Valerijus Čkalovas (1936 m. liepos 24 d.)
  • pirmas apdovanotas trečiuoju Lenino ordinu – lakūnas Vladimiras Kokkinakis (1939 m. birželio 11 d.)

Šaltiniai

redaguoti
  1. Орден Ленина. Большая российская энциклопедия. Nuoroda tikrinta 2024-01-21.
  2. „Орден Ленина: история учреждения, эволюция и разновидности. Часть II“. Suarchyvuotas originalas 2016-11-30. Nuoroda tikrinta 2015-12-23.
  3. Дуров Валерий. „Орден Ленина: история учреждения, эволюция и разновидности. Ч. I“. Мир наград. Suarchyvuota iš originalo 2020-09-21. Nuoroda tikrinta 2019-02-03.
  4. „Ордена "Комсомольской правды"“. 2010-05-24. Suarchyvuota iš originalo 18 October 2011. Nuoroda tikrinta 2015-12-23.