Lapkričio 9
data
Spa – Lapkritis – Gru | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | ||||
4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | |
2024 |
Lapkričio 9 yra 313-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 314-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 52 dienos.
Informacija
redaguotiVardadieniai
redaguotiAurelijus – Dargintas – Dargis – Estela – Paulina – Skirtautė – Stela – Teodoras
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1953 – Rusijoje, Vladimiro kalėjime mirė arkivyskupas Mečislovas Reinys. Vilniaus arkivyskupijoje yra pradėta jo beatifikacijos byla.
Gimimo dienos
redaguoti- 1697 m. – Augustas Aleksandras Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.[1] Karūnos kariuomenės generolas, Rusios vaivada, vienas iš politinės grupuotės Familija, nukreiptos prieš Radvilas ir Potockius iniciatorių (m. 1782 m.).
- 1829 m. – Martynas Sederevičius, Lietuvos kunigas, religinių raštų leidėjas, vertėjas, knygnešys (vadintas Knygnešių tėvu), lietuviškos spaudos platinimo organizatorius (m. 1907 m.).
- 1894 m. – Jonas Byanskas, pianistas ir chorvedys, mechanikas inžinierius (m. 1972 m.).
- 1895 m. – Petras Oleka, dainininkas (bosas), režisierius, pedagogas (m. 1975 m.).
- 1911 m. – Bronius Minelga, Lietuvos gydytojas, teismo medicinos specialistas, medicinos daktaras (m. 1969 m.).
- 1921 m. – Povilas Kemėšis, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2008 m.).
- 1922 m. – Jonas Mackonis, Mackevičius, Lietuvos tapytojas, dailėtyrininkas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2002 m.).
- 1924 m. – Mariana Malcienė, Lietuvos menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
- 1925 m. – Vytautas Ūsevičius, muzikos pedagogas ir chorvedys.
- 1931 m.:
- Juozas Jankauskas, Lietuvos ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, sporto ir visuomenės veikėjas.
- Česys Grenda, Lietuvos kalbininkas, pedagogas.
- 1934 m. – Birutė Rokaitė-Vanagienė, lietuvių kalbininkė, įvairių autorių kūrinių redaguotoja.
- 1935 m. – Birutė Stanislava Konovienė, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinė bei visuomenės veikėja.
- 1938 m. – Juozas Alechnavičius, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1942 m. – Hanes Adomaitis, lietuvių kilmės Vokietijos politologas ir rašytojas (m. 2022 m.).
- 1944 m. – Juozas Tumosas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1946 m. – Stasys Lekšas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1950 m. – Ričardas Grušas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- 1951 m. – Šarūnas Adomavičius, diplomatas, teisininkas, politinis veikėjas, kriminologas.
- 1956 m. – Marija Rekst, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1958 m. – Valdis Muktupavelas, Latvijos etnomuzikologas, kompozitorius, pedagogas, menotyros daktaras.
- 1959 m. – Vytautas Kleiva, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1962 m. – Vidmantas Zarėka, Lietuvos dailininkas tapytojas, pedagogas.
- 1968 m. – Gediminas Mesonis, Lietuvos teisininkas, teisės pedagogas, buvęs LR Konstitucinio Teismo teisėjas (m. 2022 m.).
Mirtys
redaguoti- 1572 m. – Grigalius Chodkevičius, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas (g. 1505 m.).
- 1954 m. – Ksaveras Strumskis, vargonininkas, chorvedys ir kultūros veikėjas (g. 1884 m.).
- 1985 m. – Stasys Šačkus, Lietuvos lengvaatletis, krepšininkas (g. 1907 m.).
- 1995 m.:
- Irena Eidrigevičiūtė-Sprindienė, lietuvių baleto artistė, choreografė (g. 1916 m.).
- Jokūbas Josadė, Lietuvos rašytojas, dramaturgas, beletristas, literatūros kritikas (g. 1911 m.).
- 2001 m.:
- Aleksas Aleksandras Povilaitis, Lietuvos kariuomenės karininkas, tremtinys (g. 1913 m.).
- Stasys Vasauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, vienas akademinio irklavimo pradininkų Lietuvoje (g. 1907 m.).
- 2020 m. – Milda Dugniūtė-Aušrienė, pedagogė, Klaipėdos visuomenininkė (g. 1944 m.).
- 2022 m. – Vytautas Kaminskas, Lietuvos inžinierius kibernetikas, informatikas, pedagogas (g. 1946 m.).[2]
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1799 – Briumero 18 d. perversmas: Napoleonas Bonapartas nuvertė Direktoriją ir tapo Pirmuoju konsulu.
- 1872 – Bostone, JAV, kilo didžiausias gaisras per visą šalies istoriją.
- 1989 – Berlyno sienos griuvimas. Rytų Berlyno gyventojams leista laisvai kirsti Berlyno sieną. Kitą dieną gyventojai pradėjo sieną griauti.
Gimimo dienos
redaguoti- 1812 m. – Paul Abadie, prancūzų architektas ir restauratorius (m. 1884 m.).
- 1818 m. – Ivanas Segejevičius Turgenevas, rusų romanistas ir dramaturgas. Vienas geriausių realizmo atstovų ir rusų literatūros klasikas. Jo romanas „Tėvai ir Vaikai“ laikomas vienu geriausių devyniolikto amžiaus darbų (m. 1883 m.).
- 1850 m. – Louis Lewin, vokiečių gydytojas farmakologas, toksikologas, pramonės toksikologijos pagrindėjas (m. 1929 m.).
- 1869 m. – Oskaras Almgrenas, Švedijos archeologas (m. 1945 m.).
- 1877 m. – Enrico De Nicola, juristas, žurnalistas ir politikas iš Italijos. 1946 m. jis tapo pirmuoju Italijos Respublikos prezidentu. Šias pareigas jis ėjo iki 1948 m (m. 1959 m.).
- 1897 m. – Ronald George Wreyford Norrish, 1967 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (m. 1978 m.).
- 1914 m. – Hedi Lamar, Austrijoje gimusi amerikiečių kino aktorė ir išradėja (m. 2000 m.).
- 1934 m.:
- Karlas Edvardas Saganas, amerikiečių astronomas, vienas iš astrobiologijos pradininkų ir SETI programos įkūrėjų. Karlas Saganas pasaulyje labiausiai išgarsėjo kaip mokslo populiarintojas (m. 1996 m.).
- Ingvaras Karlsonas, Švedijos politinis veikėjas, buvęs ministras pirmininkas.
- 1936 m. – Michailas Talis, žydų tautybės TSRS-Latvijos šachmatininkas, didmeistris, 8-asis pasaulio šachmatų čempionas (m. 1992 m.).
- 1948 m. – Luiz Felipe Scolari, Brazilijos futbolo treneris. Nuo 2003 m. treniruoja Portugalijos futbolo rinktinę. 2002 m. treniruodamas Brazilijos futbolo rinktinę laimėjo pasaulio futbolo čempionatą.
- 1952 m. – Jack William Szostak, Didžiosiojoje Britanijoje dirbantis biologas ir genetikos profesorius Harvardo medicinos mokykloje, taip pat Aleksandro Ričo pasižymėjęs tyrėjas Masačusetso nespecializuotoje ligoninėje. 2009 m. gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją kartu su Elizabeth Blackburn ir Carol W. Greider už tai, kad atrado kaip chromosomos yra saugomos telomerų.
- 1974 m.:
- Alesandras Del Pjeras, italų futbolininkas, Juventus klubo bei Italijos rinktinės puolėjas.
- Joseph Calleja, yra JAV repo stiliaus atlikėjas. Atlikėjas gimė Taylor mieste, Mičigano valstijoje, JAV (m. 2000 m.).
- 1978 m. – Sisqó, amerikiečių aktorius ir dainininkas (Dru Hill)[4].
- 1980 m. – Mike Comrie, ledo ritulio žaidėjas žaidžiantis centro puolėjo pozicijoje NHL Edmontono „Oilers“ komandoje.
- 1981 m. – Corkė Migelis de Oliveira Ribeiras, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir SL Benfica klubo gynėjas.
- 1982 m. – Husinas Chardža, futbolininkas, Maroko rinktinės ir Genoa CFC klubo iš Italijos saugas.
Mirtys
redaguoti- 959 m. – Konstantinas VII Purpurinis, 913–959 m. Bizantijos imperatorius, rašytojas, istorikas (g. 905 m.).
- 1918 m.:
- Giljomas Apolineras, prancūzų poetas[5] (g. 1880 m.).
- Sergejus Andrejevskis, rusų teisininkas, poetas, literatūros kritikas (g. 1847 m.).
- 1940 m. – Artūras Nevilis Čemberlenas, D. Britanijos valstybės veikėjas (g. 1869 m.).
- 1941 m. – Morisas Leblanas, prancūzų rašytojas, detektyvų ir nuotykių romanų autorius, sukūręs garsųjį personažą – Arsenijų Lupeną, vagį džentelmeną (g. 1864 m.).
- 1944 m. – Frenkas Maršalas, JAV šachmatų čempionas nuo 1909 iki 1935, vienas stipriausių XX amžiaus pradžios šachmatininkų, vienas iš pirmųjų 5 didmeistrių (g. 1877 m.).
- 1952 m. – Chaimas Veicmanas, chemikas, pirmasis Izraelio prezidentas (išrinktas 1948 m. gegužės 16 d., prezidentas 1949–1952 m.), Pasaulinė Sionistų organizacijos prezidentas, mokslo tyrimų instituto įkūrėjas (g. 1874 m.).
- 1965 m. – Anatolijus Konevas, Rusijos krepšininkas, rungtyniavęs Maskvos „Dinamo“ ir Maskvos CSKA klubuose bei TSRS rinktinėje (g. 1921 m.).
- 1970 m. – Šarlis de Golis, prancūzų generolas ir politikas, pirmasis Penktosios Respublikos prezidentas, valdė nuo 1959 m. sausio 8 d. iki 1969 m. balandžio 28 d (g. 1890 m.).
- 2001 m. – Giovanni Leone, buvęs Italijos politikas. Du kartus – 1963 ir 1968 m. jis buvo šalies ministrų pirmininku, o nuo 1971 iki 1978 m. – šalies prezidentu. Iki šiol jis yra vienintelis Italijos prezidentas, kuris buvo priverstas atsistatydinti iš posto (g. 1908 m.).
- 2006 m. – Markus Johannes („Miša“) Wolf, vokiečių žvalgybininkas, 34 metus vadovavęs VDR žvalgybos tarnyboms (Hauptverwaltung Aufklärung), Valstybės saugumo ministerijos Užsienio žinių tarnybai (Auslandsnachrichtendienst) (g. 1923 m.).
- 2022 m. – Mattis Hætta, Norvegijos dainininkas (g. 1959 m.).[6]
Nuorodos
redaguoti- ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 2 t. 457 psl.
- ↑ Netekome VDU rektoriaus emerito prof. Vytauto Kaminsko. 2022-11-09. Nuoroda tikrinta 2022-11-09.
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Sisqó.
- ↑ Giljomas Apolineras.
- ↑ „Eurovision-stjärnan Mattis Hætta är död“. SVT NYHETER (švedų). 2022-11-10. Nuoroda tikrinta 2022-11-11.