Kuršėnai – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras. Mieste stovi Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, veikia Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, paštas. L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui (1960 m., skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas S. Ramūnis). Yra mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus.

Kuršėnai
      
Kuršėnų panorama
Kuršėnai
Kuršėnai
56°00′14″š. pl. 22°55′59″r. ilg. / 56.004°š. pl. 22.933°r. ilg. / 56.004; 22.933 (Kuršėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 10 651
Plotas 11,920 km²
Tankumas (2023) 894 žm./km²
Pašto kodas LT-81001
Vikiteka Kuršėnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kuršė́nai
Kilmininkas: Kuršė́nų
Naudininkas: Kuršė́nams
Galininkas: Kuršė́nus
Įnagininkas: Kuršė́nais
Vietininkas: Kuršė́nuose

lenk. Kurszany, rus. Куршаны[2][3]

Kuršėnų ligoninė
Kuršėnų geležinkelio stotis Drąsučiuose
Kuršėnų bažnyčia

Etimologija

redaguoti

Aišku, kad miesto vardas yra susijęs su kuršiais, tačiau nežinia, ar jis kilęs tiesiogiai nuo kuršių genties vardo, ar nuo pavardės Kuršas, Kuršys, Kuršis ar netgi Kuršėnas [4] (taigi, galimai asmenvardinis vietovardis). Tai galėjo būti ir latvių gyvenvietė.

Liaudies etimologija mena, kad kadaise pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, o atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“ Taip žmonės galėję rėkti ir dėl to, kad kartą Venta nuplovusi sugrėbtą šieną. Taip pat pasakojama, kad šiose apylinkėse gyvenęs lietuvių milžinas Kuršis, nuo kurio vardo ir apylinkės imtos vadinti.[5]

Geografija

redaguoti

Miestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio  A11  ŠiauliaiPalanga . Per Ventą ties Kuršėnų dvaru nutiestas automobilių transporto Stasio Raštikio tiltas, modernus Kuršėnų pėsčiųjų tiltas. Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys (Pavenčių geležinkelio stotis – į Klaipėdą, Kuršėnų geležinkelio stotis Drąsučiuose – į Mažeikius). Rytiniame miesto pakraštyje telkšo Kuršėnų karjerų tvenkiniai. Yra molio telkinys.

Istorija

redaguoti

Miestas ir apylinkės įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Kuršėnai pirmą kartą minimi XII a. (istorikas S. Zajančiovskis). Nuo XIV a. čia buvo LDK dvaras. 1523 m. pastatyta medinė bažnyčia. 15611563 m. Kuršėnai jau žinomi ir kaip miestelis. 1564 m. karalius Žygimantas Augustas atidavė dvarą Despot-Zenavičiams, vėliau jis atiteko Pacams, dar vėliau Gruževskiams, kurie jį valdė iki pat II pasaulinio karo.

1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri per I pasaulinį karą buvo sugriauta. Kuršėnai ypač sparčiai ėmė vystytis XIX a. pabaigoje, pro miestą nutiesus Liepojos–Romnų geležinkelį. Tuo metu buvo Kuršėnų dvaras ir miestelis Šiaulių apskrities Kuršėnų valsčiuje.[6]

Kuršėnuose 1919 m. liepos 26 d. pasirodė pirmasis Lietuvoje bermontininkų būrys. 1939 m. įkurta biblioteka.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Mieste veikė Pavenčių cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas, „Jiesios“ keramikos gamyklos cechas.

1994 m. spalio 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas Kuršėnų herbas. 2014 m. prie miesto prijungta Ringuvėnų gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Kuršėnų valsčiaus centras ?
XIX a. – 1915 m. Šiaulių apskritis
19151919 m. Kuršėnų apskrities centras
19191946 m. Šiaulių apskritis
19461947 m. apskrities pavaldumo miestas,
Kuršėnų valsčiaus centras
19471950 m. Kuršėnų apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Kuršėnų rajono centras Šiaulių sritis
19531962 m.
19621995 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Kuršėnų apylinkės centras
Šiaulių rajonas
1995 Kuršėnų miesto seniūnija,
Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos centras
Šiaulių rajono savivaldybė Šiaulių apskritis
 
J. Basanavičiaus gatvė
 
Lurdas bažnyčios šventoriuje

Švietimo ir ugdymo įstaigos

redaguoti

Futbolas

redaguoti

Krepšinis

redaguoti

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m. 1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[7] 1939 m. 1959 m.sur.[8] 1966 m.[9] 1970 m.sur.[8] 1974 m.[10]
200 260 3 200 2 900 3 800 9 100 10 600 11 588 12 600
1976 m.[11] 1979 m.sur.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2017 m. 2019 m. 2021 m.sur.[16] -
13 100 13 223 14 796 14 197 11 963 11 175 10 899 10 916 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

redaguoti

2011 m. gyveno 11 963 žmonės:[17]

2001 m. gyveno 14 197 žmonės:[18]

Žymūs žmonės

redaguoti

Miestų partnerystė

redaguoti

Literatūra

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Куршаны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 44 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 874 psl.
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 115–116
  5. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 77
  6. Kurszany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 939 psl. (lenk.)
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. KuršėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 262 psl.
  10. KuršėnaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 279 psl.
  11. Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Kuršėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 448-449
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  17. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
  18. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
  • Kuršėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 453 psl.

Nuorodos

redaguoti