Kristupas Čibiras

Kristupas Čibiras

Kunigas Kristupas Čibiras su Vilniaus lietuviais, 1938 m.
Gimė	1888 m. gruodžio 14 d. Radeikiškė, Daugėliškio valsčius
Mirė	1942 m. kovo 24 d. (53 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Senosiose Rasų kapinėse

Veikla	Lietuvos kunigas, teologas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas

Alma mater	1911 m. Vilniaus kunigų seminarija; 1915 m. Peterburgo dvasinė akademija.

Kristupas Čibiras (1888 m. gruodžio 14 d. Radeikiškė, Daugėliškio valsčius – 1942 m. kovo 24 d. Vilnius) – Lietuvos kunigas, teologas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas. Žuvo sovietų kariuomenei bombarduojant Vilnių. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse, netoli Jono Basanavičiaus kapo.^[1]

Biografija

Pedagogų posėdis mokytojų seminarijoje (kalba Juozas Kairiūkštis, jam iš dešinės sėdi kunigas Kristupas Čibiras, nežinomos moterys, Marcelinas Šikšnys, Viktoras Biržiška, Bronius Untulis, nežinomi moteris ir vyras, Vytautas Kairiūkštis. (Vilnius, 1921 metais)

1911 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1914 m. įšventintas kunigu, 1915 m. baigė Sankt Peterburgo dvasinę akademiją.

Nuo 1915 m. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, nuo 1924 m. Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas Vilniuje. Dirbo mokytoju lietuvių gimnazijose, mokytojų seminarijose. Dalyvavo Vilniaus krašto lietuvių draugijų veikloje, gynė Vilniaus krašto lietuvių teises, buvo lenkų valdžios persekiojamas, kalintas. 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis. Nuo 1924 buvo lietuviškos Šv. Mikalojaus parapijos klebonas. Kunigo K. Čibiro pastangomis ši bažnyčia tapo Vilniaus dvasinio atgimimo centru. K. Čibiras aktyviai bendradarbiavo „Aušros“ dienraštyje, spausdindamas straipsnius A. Radeikos slapyvardžiu.Nuo 1920 m. sausio 8 d. su pertraukomis iki 1921 m. liepos 6 d. K. Čibiras dirbo dienraščio „Vilniaus garsas“ redaktoriumi ir leidėju.^[2] 1924–1926 m. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto vicepirmininkas. 1933–1938 m. „Ryto“ draugijos pirmininkas. 1927 m., uždarius Vilniaus mokytojų seminariją, kurį laiką iš Vilniaus važinėdavo mokytojauti į Švenčionių lietuvių gimnaziją. 1928 m. Vilniaus apygardos švietimo kuratorija leido vėl grįžti į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją dėstyti humanitarinių disciplinų. Iki 1934 m. čia dėstė liturgiją, logiką, psichologiją, dogmatiką, Bažnyčios istoriją.^[3]

Bibliografija

Doros objektyvumas, 1919 m.;
Dogmatika, 1922 m.;
Liturgika, 1922 m., 1947 m. Vokietijoje.
Kristupas Čibiras, Marcelinas Šikšnys, Rapolas Mackevičius, Vincas Budrevičius, „Kunigas Petras Kraujelis“, 1937.^[4]

Kristupo Čibiro antkapis Rasų kapinėse

Įamžinimas

Atminimo lenta Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje

1942 m. Kristupo Čibiro atminimui Vilniuje, ant Šv. Mikalojaus bažnyčios sienos (Šv. Mikalojaus g. 4), buvo atidengta balto marmuro memorialinė lenta (skulptorius Rapolas Jakimavičius). Lentoje iškaltas kunigo bareljefas ir įrašas: „Kunigas Krištapas Čibiras Teologijos magistras, nuo 1924 m. Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas, su dideliu pasiaukojimu visą savo gyvenimą dirbo Bažnyčios ir Tautos gerovei, žuvo prie darbo stalo bombarduojant Vilnių. 1883 XII 14 d. – 1942 III 23 d.“^[5];
Sovietmečiu norėta prie K. Čibiro kapo pastatyti paminklą – granitinę Šv. Kristupo (Kristoforo) skulptūrą, kurią 1948 m. sukūrė skulptorius Antanas Kmieliauskas. Tačiau nepavykus gauti leidimo, 1957–1959 m., tuometinio Šv. Mikalojaus parapijos Vilniuje klebono Česlovo Krivaičio lėšomis, skulptūra buvo pastatyta Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje. Skulptūra vaizduoja Vilniaus miesto globėją, per patvinusią upę nešantį vaikelį. Paminklas skiriamas K. Čibiro atminimui ir visų, kurie gelbėjo lietuvišką Vilnių^[6];
1991 m. Vilniuje, Naujosios Vilnios seniūnijoje, Kristupo Čibiro vardu buvo pavadinta gatvė.^[7]

Šaltiniai

↑ Kristupas Čibiras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 329 psl.
↑ Petkus, Viktoras. Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia. – Vilnius, 2004. – 502, [1] p.: iliustr. – Tekstas liet., lenk., lot., vok. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose. – Vardynas: p. 452-497
↑ Čibiras, Povilas. Kunigą Krištupą Čibirą prisiminus jo 105 metų sukakties proga. – Portr. // Voruta. – 1993, gruod. 9-15, p. 1, 3.
↑ Kunigas Petras Kraujelis
↑ Petkus, Viktoras. Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia. – Vilnius, 2004. – 502, [1] p.: iliustr. – Tekstas liet., lenk., lot., vok. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose. – Vardynas: p. 452-497
↑ Žemaitytė, Aldona. Kunigas Kristupas Čibiras ir „Vilniaus garsas“. – Santr. anglų k. // Vilniaus kultūrinis gyvenimas: dvasininkų vaidmuo 1900–1945. – Vilnius, 2006. – P. 188-199.
↑ Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės. − Vilnius, 2000, p. 30, 137, 233-234, 316.

Nuorodos

Rasų kapinės inventorizacija. Kardinolo Stefano Višinskio universitetas Archyvuota kopija 2019-03-06 iš Wayback Machine projekto.

[1] Kristupas Čibiras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 329 psl.

[2] Petkus, Viktoras. Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia. – Vilnius, 2004. – 502, [1] p.: iliustr. – Tekstas liet., lenk., lot., vok. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose. – Vardynas: p. 452-497

[3] Čibiras, Povilas. Kunigą Krištupą Čibirą prisiminus jo 105 metų sukakties proga. – Portr. // Voruta. – 1993, gruod. 9-15, p. 1, 3.

[4] Kunigas Petras Kraujelis

[5] Petkus, Viktoras. Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia. – Vilnius, 2004. – 502, [1] p.: iliustr. – Tekstas liet., lenk., lot., vok. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose. – Vardynas: p. 452-497

[6] Žemaitytė, Aldona. Kunigas Kristupas Čibiras ir „Vilniaus garsas“. – Santr. anglų k. // Vilniaus kultūrinis gyvenimas: dvasininkų vaidmuo 1900–1945. – Vilnius, 2006. – P. 188-199.

[7] Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės. − Vilnius, 2000, p. 30, 137, 233-234, 316.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]