Kelis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Apie miestą Liuksemburge žr. Kelis (Liuksemburgas).

Kelis – lanksti kojos dalis tarp blauzdos ir šlaunies, kurioje yra sąnarys (kelio sąnarys). Kelio sąnarys- tai didžiausias žmogaus kūno sąnarys, pagal savo sandarą sudėtingasis krumplinis dviašis. Kojai susilenkiant per kelį kelis atsikiša į priekį. Tai būdinga ir kitų žinduolių bei paukščių kojoms. Paukščių kelio sąnarys yra aukštai, paprastai slepiasi plunksnose ir vizualiai sunkiai pastebimas (žmonės nespecialistai keliu neretai vadina paukščio sąnario tarp pastaibio ir blauzdos sritį).

Kelio traumos

Žmonėms griūvant galimos kelio traumos. Dažniausias nedidelis kelio sužeidimas yra kelio priekinio paviršiaus nubrozdinimas. Kitos kelio traumos paprastai yra kelio sąnario traumos.

Kelio apsauga

Saugant kelį nuo traumų ir kitokių pažeidimų naudojamos apsaugos priemonės – kelio apsaugai:

šarvinis antkelis – šarvų dalis, sauganti kelią nuo mechaninių sužeidimų
sportinis antkelis – tampri, kartais minkšta apmautė, maunama ant kelio, sauganti nuo sumušimų, sužeidimų, patempimų.

Kelio sąnario sandara

Kelio sąnarys yra didžiausias žmogaus kūne, tačiau palyginus mechaniškai silpnas dėl savo sandaros. Rūšis: sudėtingasis krumplinis dviašis.

Sąnario galva – šlaunikaulio krumpliai, condyli femoris
Sąnario duobė – blauzdikaulio krumplių viršutiniai sąnariniai paviršiai, facies articulares superiores, girnelės sąnarinis paviršius, facies articularis patellae; šlaunikaulio girnelinis sąnarinis paviršius, facies articularis patellaris femoris.
Tarpus tarp sąnarinių paviršių papildo sąnariniai meniskai (kremzliniai pjautuvo formos pusžiedžiai, neturintys kraujagyslių): vidinis, meniscus medialis, ilgesnis, mažiau lenktas, priaugęs prie lig. collaterale tibiale, ir šoninis, meniscus lateralis, beveik žiedo formos.
Sąnario kapsulė. Prie blauzdikaulio ir girnelės tvirtinasi palei sąnarinių paviršių pakraščius, prie šlaunikaulio – priekyje aukštai, virš facies articullaris patellaris, eidama į šonus leidžiasi žemyn, išorėje palikdama antkrumplius, o pakinklio duobėje giliai įlenda į tarpkrumplinę duobę. Sąnario kapsulę priekyje sutvirtina keturgalvio šlaunies raumens sausgyslė, tendo musculi quadricipitis femoris, kuri tvirtinasi prie girnelės viršutinio ir šoninių kraštų.
Tepalinės plėvės raukšlės ir maišeliai. Giliai į kelio sąnario ertmę įsiterpiančios tepalinės plėvės klostės ją suskirsto į daug kišenių. Pogirnelinis riebalinis kūnas, corpus adiposum infrapatellare, užpildo tarpą tarp sąnario kapsulės skaidulinės ir tepalinės plėvių ir įsiterpia tarp girnelės raiščio, lig. patellae, girnelės apatinio krašto ir blauzdikaulio šiurkštumos. Įsiskverbdamas tarp šlaunikaulio krumplių ir meniskų, pogirnelinis riebalinis kūnas suformuoja sparnines raukšles, plicae alares. Sagitalinėje plokštumoje jis giliausiai įsiterpia į sanario ertmę( iki kryžminių raiščių) ir sudaro pogirnelinę tepalinę raukšlę, plica synovialis infrapatellaris.
Apie kelio sąnarį yra daug tepalinių maišelių, kurių vieni susisiekia su kelio sąnario ertme, kiti yra atskiri. Svarbiausi susisiekiantieji tepaliniai maišeliai, bursae synoviales communicantes, yra tokie: antgirnelinis maišelis, bursa suprapatellaris, pakinklinio raumens maišelis, bursa musculi poplitei, pusplėvinio raumens maišelis, bursa musculi semimembranosi, ir vidinis posausgyslinis dvilypio blauzdos raumens maišelis, bursa subtendinea musculi gatrocnemii medialis. Svarbiausi nesusisiekiantieji tepaliniai maišeliai: priešgirnelinis maišelis, bursa prepatellaris, ir pogirneliniai maišeliai, bursae infrapatellares( vienas jų poodinis- subcutanea, kitas- gilusis, profunda).
Kelio sąnario raiščiai:

Keturgalvio šlaunies raumens sausgyslė, tendo m. quadricipitis femoris;
Girnelės raištis, lig. patellae;
Girnelės laikikliai, retinacula patellae (mediale et laterale);
Šalutinis blauzdikaulio raištis, lig. collaterale tibiale;
Šalutinis šeivikaulio raištis, lig. collaterale fibulare;
Įstrižinis pakinklio raištis, lig. popliteum obliquum;

Kelio sąnario sandara
Lankinis pakinklio raištis, lig. popliteum arcuatum;
Priekinis kryžminis raištis, lig. cruciatum anterius;
Užpakalinis kryžminis raištis, lig. cruciatum posterius;

Girnelė
Skersinis kelio raištis, lig. transversum genus.

Kelio sąnario mechanika

Ištiesus kelio sąnarį, būna įsitempę šalutiniai, kryžminiai raiščiai bei raiščiai kelio sąnario užpakalyje; kelio sąnarys „surakintas“, sąnario padėtį palaikančių raumenų įtempimas minimalus – padėtį išlaiko sąnariniai paviršiai ir įsitempę raiščiai. Sulenkus apie 5 laipsnius, sąnarys „atrakinamas“ – atpalaiduojami šalutiniai ir priekinis kryžminis raiščiai; tada blauzdą galima ir atgręžti ir nugręžti (pasukti į vidų ir į išorę). Lenkiant toliau, vėl įsitempia šalutiniai ir kryžminiai raiščiai ir vėl galimas tik lenkimas-tiesimas. Lenkimo-tiesimo amplitudė – 130–160 laipsnių; vidinio sukimo – 5-10, išorinio – 30-50 laipsnių.

Kelio panaudojimas

Ant kelių klūpoma, ant vieno kelio priklaupiama. Keliai gali būti panaudojami kabant ant skersinio ar panašiai.

Keliu kai kuriuose kovos menuose ir tiesiog gatvės muštynėse būna smūgiuojama. Žinomiausias smūgis keliu yra smūgis į tarpkojį, efektyvus prieš vyrus, bet draudžiamas sporte ir treniruotėse (kuriose nenaudojama speciali tarpkojo apsauga).

Priešininko kelis yra vienas iš taikinių imtynėse ir smūginiuose kovos menuose. Viena iš gerai žinomų imčių yra kelio laužimas.