Karolis Martelis

Karolis Martelis

Karolingų dinastija
Gimė	688 m. Herstalis, Valonija
Mirė	741 m. spalio 22 d. (~53 metai) Kverzi, Esnas, Prancūzija
Palaidotas (-a)	Sen Deni bazilika
Tėvas	Pipinas Heristalietis
Motina	Chalpaida
Sutuoktinis (-ė)	Chrotruda
Vaikai	Pipinas Trumpasis Karlomanas Hiltruda Grifas Bernardas Jeronimas Remigijus
Frankų karalius
Valdė	717–741 m.
Pirmtakas	Raganfridas
Įpėdinis	Pipinas Trumpasis
Austrazijos karalius
Valdė	714–741 m.
Pirmtakas	Pipinas Heristalietis
Įpėdinis	Karlomanas

Vikiteka	Karolis Martelis

Karolis Martelis (lot. Carolus Martellus, pranc. Charles Martel, vok. Karl Martell, apie 688 m. Herstalis, Valonija – 741 m. spalio 22 d. Kverzi, Esnas, Prancūzija) – frankų valstybės Austrazijos (dab. šiaurės rytų Prancūzija ir pietvakarių Vokietija) majordomas.

Biografija

Kilęs iš Karolingų, faktiškai karališkosios dinastijos pradininkas. Majordomo Pipino Heristaliečio nesantuokinis sūnus. Karolio Didžiojo senelis.

Pirmoji žmona Chrotruda (m. apie 725 m.). Su ja gimė vaikai:

Pipinas Trumpasis (714–768 m.)
Karlomanas (714–754 m.)
Hiltruda (m. 754 m.), Bavarijos hercogo Odilo žmona
Grifas (725–753 m.)

Antrosios žmonos vardas neišliko. Su ja gimė:

Bernardas (732–787 m.)
Jeronimas (m. 754 m.)
Remigijus (arba Remedijus, m. 771 m.), Ruano vyskupas

Valdymas

Nuo frankų karalystės 481 m. iki Frankų imperijos 814 m.

|Puatjė mūšis

714 m. mirus tėvui, jo našlės buvo įkalintas, 715 m. pabėgo ir austraziečių paskelbtas majordomu. Valdymo pradžioje 717 m. nugalėjo kitą frankų karalystę Neustriją ir 721 m. tapo visų šiaurės frankų valdovu.

732 m. Puatjė mūšyje sumušė įsiveržusią Omejadų kalifato Al-Andalusijos provincijos musulmonų kariuomenę. Mūšyje žuvo musulmonų kariuomenės vadas emyras Abd ar Rachmanas. Istorikų manymu, būtent tada buvo sustabdytas arabų veržimasis gilyn į Europą. Vėliau Karolis Martelis pajungė visus frankus, karalystę padalijo sūnums Karlomanui ir Pipinui Trumpajam.^[1]

Palaidotas Sen Deni bazilikoje Paryžiuje.

Literatūra

Pierre Riché, Les Carolingiens, une famille qui fit l’Europe, 1983 [détail des éditions]
J. Jarnut, Karl Martell in seiner Zeit, Sigmaringen, 1994 (recueil d’articles en allemand).
Michel Rouche, L’Aquitaine des Wisigoths aux Arabes.
Jean-Charles Volkmann, Bien Connaître les généalogies des rois de France ISBN 2-87747-208-6
Michel Mourre, Le Petit Mourre. Dictionnaire de l’Histoire ISBN 2-03-519265-X
Theodor Breysig: Jahrbücher des fränkischen Reiches 714–741. Die Zeit Karl Martells. 2. Auflage. Berlin 1975.
Jörg Jarnut (Hrsg.): Karl Martell in seiner Zeit. Sigmaringen 1994 (Beihefte der Francia 37).
Waltraud Joch: Legitimität und Integration. Untersuchungen zu den Anfängen Karl Martells. Husum 1999 (Historische Studien 456).
Marco Kamradt: Die frühfränkische Historiographie und die Schlacht von Vinchy am 21. März 717, in: Concilium medii aevi 10 (2007) 153–166.
Ulrich Nonn: Das Bild Karl Martells in den lateinischen Quellen vornehmlich des 8. und 9. Jahrhunderts. In: Frühmittelalterliche Studien. Band 4, 1970, S. 70–137.
Ulrich Nonn: Die Schlacht bei Poitiers 732. Probleme historischer Urteilsbildung. In: Rudolf Schieffer (Hrsg.): Beiträge zur Geschichte des Regnum Francorum. Sigmaringen 1990.

Šaltiniai

↑ Karolis Martelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 474 psl.

Karališkieji titulai
Karolis Martelis Karolingai Gimė: 686 Mirė: 741
Prieš tai: Pipinas Heristalietis	Austrazijos majordomas 717–741	Po to: Karlomanas
Prieš tai: Ragenfridas	Neustrijos majordomas 717–741	Po to: Pipinas Trumpasis
Prieš tai: Teuderikas IV	Frankų karalius (veikiantis) 737–741	Po to: Childerikas III

[1] Karolis Martelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 474 psl.

[1]