Juozas Gaudrimas
| Juozas Gaudrimas | |
|---|---|
| Gimė | 1911 m. sausio 7 d. Urviniai, Griškabūdžio valsčius |
| Mirė | 1994 m. gruodžio 3 d. (83 metai) Vilnius |
| Veikla | obojininkas, muzikologas, muzikos pedagogas |
| Partija | 1958 m. SSKP |
Juozas Gaudrimas (iki 1940 m. lapkričio 19 d. Cimbalas, 1911 m. sausio 7 d. Urviniuose, Griškabūdžio valsčiuje – 1994 m. gruodžio 3 d. Vilniuje) – Lietuvos muzikologas, obojininkas, muzikos pedagogas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
redaguoti1929–1933 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo klasikinę filologiją. 1935–1940 m. grojo Kauno radiofono orkestre. 1939 m. baigė Kauno konservatorijos Pauliaus Šuberto obojaus ir Emeriko Gailevičiaus karo kapelmeisterių klasę. 1939–1940 m. grojo Vilniaus miesto savivaldybės, 1940–1941 m. Radijo komiteto (Vilniuje) orkestre. 1940–1941 m. vadovavo obojaus klasei Vilniaus muzikos mokykloje. 1941–1942 m. grojo Vilniaus filharmonijos, 1942–1944 m. Vilniaus operos, 1944–1945 m. LSSR filharmonijos ir Vilniaus dramos teatro, 1945–1948 m. Lietuvos radijo orkestre. 1945–1949 m. dėstė Vilniaus konservatorijoje, vadovavo obojaus, karinio orkestro klasei, Pučiamųjų instrumentų katedrai. 1948–1954 m. grojo LSSR operos ir baleto teatro orkestre. 1949–1992 m. LSSR konservatorijos dėstytojas, 1953–1988 m. Muzikos istorijos katedros vedėjas. 1968 m. menotyros daktaras. Nuo 1969 m. profesorius. 1972 m. LSSR MA akademikas.
Nuo 1947 m. „Žinijos“ draugijos narys. 1948–1964 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, Muzikologų sekcijos pirmininkas. Muzikologinių tyrimų pagrindinė sritis – XIX a. antrosios pusės – XX a. Lietuvos muzikos kultūra. Parašė straipsnių apie lietuvių muziką (rink. „Muzikologijos baruose“, 1985 m.). Visuose darbuose nuosekliai laikėsi marksistinės-lenininės ideologinės pozicijos, ji koregavo darbų tematiką, medžiagos atranką ir vertinimą.[1]
Mokiniai: Jonas Vytautas Bruveris, Jūratė Burokaitė, Jūratė Gustaitė, Kazys Jasinskas, Vytautas Karpavičius, Zita Kelmickaitė, Heincas Kybelka, Vida Krakauskaitė, Daiva Kšanienė, Eglė Elena Marčėnienė, Ona Narbutienė, Dana Palionytė, Danutė Petrauskaitė, Eugenija Ragulskienė, Loreta Tamulytė, Jūratė Vyliūtė.[2][3]
Bibliografija
redaguoti- Lietuvos TSR, 1956 m., rusų k.
- Vakarų Europos muzikos literatūra: vadovėlis muzikos mokykloms, vienas autorių, 1958 m.
- Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos, kn. 1-2, 1958–1964 m., rusų k. 1964–1972; 1968 m. LSSR valstybinė premija
- Balys Dvarionas, lietuvių ir rusų k., 1960 m.
- Lietuvių tarybinė muzika: apybraiža, 1960 m., rusų k. 1961 m.
- Mikalojus Konstantinas Čiurlionis / Juozas Gaudrimas, Augustinas Savickas. – Vilnius, 1965 m., lietuvių ir rusų k., 2 leid. 1974 m.
- Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos. Tarybinė muzika, vienas autorių, 1967 m.
- Muzika: vadovėlis X–XI klasei, su K. Jasinsku, 1968 m.
- Muzika: vadovėlis IX–XI klasei, su K. Jasinsku, A. Tauragiu, 1969 m., 12 leid. 1987 m.
- Tarybų Lietuvos kompozitoriai ir muzikologai. – Vilnius: Vaga, 1971. – 175 p., 2 leid. 1988 m., rusų k. 1978 m.
- Lietuvų tarybinis teatras: 1940–1956 m. / Juozas Gaudrimas, Antanas Vengris. – Vilnius: Mintis, 1979. – 385 p.
- Balys Dvarionas: kūrybos apžvalga, straipsniai ir laiškai, amžininkų atsiminimai. – Vilnius: Vaga, 1982. – 348 p., rusų k. 1989 m.
Įvertinimas
redaguoti- 1965 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
- 1968 m. LSSR valstybinė premija
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Iš autobiografinių eskizų: Juozo Gaudrimo šimtmečiui
- ↑ Arvydas Karaška. Juozas Gaudrimas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 583
- ↑ Arvydas Karaška. Juozas Gaudrimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 457 psl.