Jungtinių Tautų Chartija
Jungtinių Tautų Chartija | |
Jungtinių Tautų Chartijos titulinis lapas | |
Pasirašyta | 1945 m. birželio 26 d. |
---|---|
Įsigaliojo | 1945 m. spalio 24 d. |
Vieta | San Fransiskas, Kalifornija, JAV |
Būsena | Ratifikuota 50 valstybių |
Šalys | 193 |
Kalbos | Arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų, ispanų |
Jungtinių Tautų Chartija – daugiašalė tarptautinė sutartis, kuria įsteigta tarptautinė organizacija – Jungtinės Tautos. Chartija nustatė visos Jungtinių Tautų sistemos veiklos pagrindus.[1]
Istorija
redaguotiSutartis buvo pasirašyta Jungtinių Tautų konferencijos metu (1945 metų birželio 26 d.), San Franciske, JAV. Jungtinių Tautų chartiją pasirašė 50 valstybių. Chartija įsigaliojo 1945 metų spalio 24 d., kai ją ratifikavo penkios nuolatinės Saugumo tarybos narės – Kinijos Respublika (vėliau ją pakeitė Kinijos Liaudies Respublika), Prancūzija, Sovietų Sąjunga (vėliau ją pakeitė Rusijos federacija), Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos.
Chartijos punktams turi paklusti visos šalys narės. Be to, Chartijoje teigiama, kad šalių įsipareigojimai Jungtinėms Tautoms yra aukščiau kitų sutarčių įsipareigojimų. Jungtinių Tautų Chartiją yra ratifikavusios dauguma pasaulio valstybių. Viena žymesnių išimčių yra Vatikanas, kuris Jungtinėse Tautose turi tik stebėtojo statusą, ir todėl nėra pasirašęs chartijos.[2].
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Jungtinių Tautų Chartija“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-08-03.
- ↑ Įvadas