Jonas Dainauskas
| Jonas Dainauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1904 m. sausio 21 d. Kaunas |
| Mirė | 2000 m. gegužės 27 d. (96 metai) Čikaga |
| Veikla | spaudos darbuotojas, istorikas, publicistas, bibliografas |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas Paryžiaus universitetas |
Jonas Dainauskas (1904 m. sausio 21 d. Kaunas – 2000 m. gegužės 27 d. Čikaga) – Lietuvos spaudos darbuotojas, istorikas, publicistas, bibliografas.
Biografija
redaguoti1924–1933 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo techniką ir teisę, 1957–1961 m. – Paryžiaus universitete teisės istoriją ir bibliotekininkystę.
1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. 1927–1940 m. dirbo Vidaus reikalų ministerijoje. Bendradarbiavo leidiniuose „Lietuvos aidas“, „Trimitas“, „Karys“, „Policija“ ir kt., per radiją skaitė paskaitas.
1941 m. per nacių okupaciją kalintas. 1944 m. traukdamasis iš Lietuvos mobilizuotas į vokiečių kariuomenę pagalbiniams darbams. 1945 m. vasario mėn. Raudonosios armijos paimtas į nelaisvę, tačiau po 9 mėnesių pabėgo į Lenkiją. 1957 m. išvyko į Prancūziją. 1958–1961 m. akredituotas žurnalistas, daug rašė lietuvių tremties spaudoje. 1961 m. persikėlė į JAV, dirbo bibliotekininku, aktyviai dalyvavo kultūrinėje ir skautų veikloje. 1964–1971 m. žurnalo „Tautos praeitis“ redaktorius. [1] Nuo 1968 m. dėstė Pedagoginiame lituanistikos institute Čikagoje.
Vienas Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Čikagoje kūrėjų, perdavė jam apie 18 000 egz. asmeninę biblioteką. 1961–1987 m. redagavo kai kuriuos tęstinio leidinio „Lietuvių tautos praeitis“ (angl. Lithuanian Historical Review) tomus, 1970–1974 m. ir 1975–1979 m. lietuvių išeivijos spaudos bibliografiją (išleista 1977 m. ir 1984 m.), J. Jakšto knygą „Daktaras Jonas Šliūpas“ (1979 m., sudarė J. Šliūpo darbų sąrašą). Tyrė XIV a. – XVI a. Lietuvos teisę, Lietuvos ir Lenkijos santykius, Lietuvos krikšto istoriją. Parengė lituanistikos sąrašą „Lietuvos istoriografija“ (11 sąsiuvinių, 1971–1984 m.), antisovietinio pasipriešinimo žurnalo „Aušra“ perspaudą (7 t. 1977–1986 m.), fotografuotiniam „Aušros“ (1883–1886 m.) leidimui 1983 m. parašė studiją „Auszra ir jos gadynė“, sudarė rodykles. Svarbiausias veikalas – „Lietuvos bei lietuvių krikštas ir 1387-ji metai“ (1991 m.). Rašė Mažosios Lietuvos, daugiausia Karaliaučiaus krašto, politikos klausimais. Bendradarbiavo Lietuvos ir JAV lietuvių spaudoje.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 94 psl.
- ↑ Jonas Dainauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 415 psl.