Jokūbas Bachrachas

Jokūbas Bachrachas (angl. Jacob Ben Moses Bachrach, dar vadinamas Ba’al ha Ma’amarim arba Jacob ha-Bachri; 1824 m. gegužės 9 d. Rusijos imperijoje, Augustavo vaivadijos Seinuose – 1896 m. gruodžio 29 d. Rusijos imperijoje, Suvalkų gubernijos Balstogėje) – litvakų rabinas ir judaizmo apologetas.

Biografija

Pirminį išsilavinimą gavo iš savo senelio rabino Judaho Bachracho. Ilgus metus vadovavo spaustuvei Karaliaučiuje, tuometiniuose Rytprūsiuose. Vėliau persikėlė į Sevastopolį, kur dirbo degtinės gamyklos vadovu. Šiame mieste susipažino su karaimų religiniais veikėjais ir studijavo šios tautos literatūrą. Persikėlė į Balstogę, buvo vienas iš Hovevei Siono judėjimo organizatorių. 1882 m. lankėsi Palestinoje.

Bachracho veikalai skirti: karaimų religinių veikėjų puolimui prieš rabinų mokymą atremti; ženklų, žyminčių balses atsiradimui potalmudiniu laikotarpiu; hebrajų kalendoriaus vystymosi istorijai. 1896 m. išleido kelionių po Palestiną prisiminimus.

Bibliografija

• „Нajachas Liketab Aschuri“, Warszawa, 1854,
• „Ha-Massah le-Erez ha-Kedoschah“, Киев, 1884,
• „Maamare Jacob ha-Bakri“, Warszawa, 1893, 2 t,
• „Hischtadaluth im Schadal“, Warszawa, 1896, 2 t.

Šaltiniai

• Gyvenimo aprašymas Archyvuota kopija 2016-08-19 iš Wayback Machine projekto.