Džonas Edvardas Salstonas (angl. John Edward Sulston); 1942 m. kovo 27 d., Kembridžas, JK – 2018 m. kovo 6 d.) – britų biologas, Nobelio premijos laureatas fiziologijos ir medicinos srityje (kartu su Sydney Brenner ir H. Robert Horvitz).

Dž. Salstonas, 2006 m.

Biografija

redaguoti

Dž. Salstonas 1963 m. baigė organinės chemijos studijas Pembroko koledže prie Kembridžo universiteto ir 1966 m. Kembridžo universitete apsigynė daktaro laipsnį iš nukleotidų chemijos. Po to trejus metus dirbo JAV ir 1969 m. prisijungė prie Sydney Brenner grupės Anglijos Medicinos tyrimų taryboje. Jis prisidėjo įsteigiant Sangerio centrą (dabar institutas) prie Kembridžo ir buvo jo direktorius 19922000 m. Jo vadovaujamas centras dalyvavo Žmogaus genomo projekto tyrimuose.

Dž. Salstono pagrindinė tyrimų kryptis buvo užprogramuota ląstelių mirtis − sąlygos, kuriomis ląstelės išduoda signalą sau žūti. Pavyzdžiui, iki gimstant kūdikiui daugybė žuvusių ląstelių pasišalina iš jo organizmo. Suaugusiame žmoguje kasdien susidaro apie trilijoną naujų ląstelių ir panašiai tiek pat turi pasišalinti. Sveiko žmogaus organizmas turi palaikyti šį balansą. 1970-aisiais Dž. Salstonas tyrė nematodą, dirvos kirmėlę Caenorhabditis elegans. Jis ištyrė kiekvienos ląstelės žūtį jai skylant ir diferencijuojantis nuo kirmėlės kiaušinio iki suaugusio individo stadijos ir atrado, kad atskirais atvejais tai atlieka vienos ir tos pačios 131 ląstelė užprogramuota mirtimi. Jis taip pat atrado pirmąsias genų mutacijas vykstant šiam procesui. 2002 m. Dž. Salstonui už šiuos tyrimus skirta Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (kartu su Sydney Brenner ir H. Robert Horvitz). Tyrimai buvo reikšmingi nagrinėjant organizmo augimo ir vėžio atsiradimo procesus.

2017 m. Britanijos karalienė Elžbieta II jam suteikė narystę Garbės kavalierių ordine (CH santrupa prie pavardės). Prieš mirtį Dž. Salstonas buvo Mokslo, etikos ir inovacijų instituto prie Mančesterio universiteto profesorius ir vadovas. Jo žmona Dafnė Salston, vaikai − Ingrid ir Adrianas. 2006 m. Dž. Salstonas lankėsi Lietuvoje Elžbietos II vizito metu ir skaitė paskaitą Vilniaus universitete.[1]

Išnašos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti