Jeronimas Florijonas Radvila
Jeronimas Florijonas Radvila (lenk. Hieronim Florian Radziwiłł, 1715 m. gegužės 4 d. Palenkės Bialoje – 1760 m. gegužės 17 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Jeronimas Florijonas Radvila lenk. Hieronim Florian Radziwiłł | |
---|---|
Radvilos | |
Trimitai | |
Gimė | 1715 m. gegužės 4 d. Palenkės Bialoje |
Mirė | 1760 m. gegužės 17 d. (45 metai) Palenkės Biala |
Palaidotas (-a) | Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia |
Tėvas | Karolis Stanislovas Radvila |
Motina | Ona Kotryna Sanguškaitė |
Sutuoktinis (-ė) | Teresė Sapiegaitė Magdalena Čapska Anelė Miačinska |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Jeronimas Florijonas Radvila |
Biografija
redaguotiKunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės Olykos- Nesvyžiaus linijos,[1] tėvas Karolis Stanislovas Radvila, motina Ona Kotryna Sanguškaitė. Brolis Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė.
Šeima
redaguotiŽmonos Teresė Sapiegaitė (Teresa Sapieha) (išsiskyrė), Magdalena Čapska (Magdalena Czapska) (išsiskyrė), Anelė Miačinska (Aniela Miączyńska), bet vaikų neturėjo.
V Bialos ponas. Bialoje ir Nesvyžiuje išlaikė apie 5000 karių armiją su savu generolu. Dėl motinos įtakos Slucke atidarė baleto mokyklą, Slucke ir Palenkės Bialoje įsteigė teatro trupes, netgi visą Bialos pilies pastogę pavertė teatro sale. Vaidinimuose dalyvavo ir jo Slucke įsteigtos karo mokyklos kadetai.
Tačiau garsėjo savo žiaurumu. Jo Bialos pilies požemiuose kankinosi daugybė kalinių, tarp kurių buvo ir jo žmonos. Sugalvodavo įvairiausių kalinių kankinimo būdų.
Valstybės tarnyba
redaguoti1739 m. LDK taurininkas, 1750 m. LDK didysis vėliavininkas, Pšesmycko ir Kšiževsko seniūnas.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Jeronimas Florijonas Radvila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.
Nuorodos
redaguotiTrimitų herbo Radvilos Archyvuota kopija 2007-01-28 iš Wayback Machine projekto. lenkų kalba