Izobarinis procesas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Izobarinis procesas – pastovios masės dujų būsenos kitimas esant pastoviam slėgiui ( $p=const$ ). Tada iš idealiųjų dujų būsenos lygties išplaukia, kad tam tikros masės dujų tūrio ir temperatūros santykis yra pastovus:

{V \over T}={m \over M}{R \over p}=const,

kur

p – slėgis;

V – tūris;

m – medžiagos masė;

M – molio masė;

T – temperatūra;

R – universalioji dujų konstanta.

Gei-Liusako dėsnis

Šį dėsnį atrado prancūzų mokslininkas Lui Žozefas Gei-Liusakas, todėl jis vadinamas Gei-Liusako dėsniu. Jis teigia, kad tam tikros masės dujų tūrio ir temperatūros santykis yra pastovus, kai slėgis nekinta:

{V_{1} \over T_{1}}={V_{2} \over T_{2}}.

Geiliusako dėsnį taip pat galima patikrinti bandymais. Pradinę dujų būseną apibūdina parametrai $V_{1}$ ir $T_{1}$ , galinę izobariškai išsiplėtusių dujų būseną – parametrai $V_{2}$ ir $T_{2}$ . Kad, plečiantis dujoms, slėgis išliktų pastovus, dujas reikia šildyti.

Izobarinio proceso grafikas

Izobarinio proceso metu dujų tūris tiesiog proporcingas jų temperatūrai:

V=const\cdot T.

Tiesinės priklausomybės (t. y. funkcijos $y=kx$ ) grafikas yra tiesė. Fizikoje tiesė, vaizduojanti pastovaus slėgio dujų tūrio priklausomybę nuo temperatūros, vadinama izobara. Krintant temperatūrai, dujų tūris mažėja. Jeigu $T=0$ , atrodytų, kad dujų tūris sumažėja iki nulio. Tačiau taip neįvyksta – atšaldytos dujos suskystėja, o skysčiams idealiųjų dujų dėsniai netinka.