Fosforas
| Fosforas (P) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė |
Nemetalas |
| Atomo numeris | 15 |
| Išvaizda |
? |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
30,973761(2) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
128 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
1011,8 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Ne] 3s² 3p³ |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
106 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
2,19 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
-3;+3;+5 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
1,82 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
0,235 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
317,3 K |
| Lydymosi šiluma |
0,63 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
553 K |
| Garavimo šiluma |
12,4 kJ/mol |
| Molinis tūris |
17,02 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
? |
| Gardelės periodas |
? Å |
Fosforas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas P, eilės numeris 15.
Vienintelis stabilus izotopas yra 31P.
Pavadinimo kilmė
redaguotiBaltasis (geltonasis) fosforas tamsoje aiškiai šviečia. Ši savybė leido 1669 m. Hamburgo alchemikui ir vaistininkui Hennig Brand bei jo padėjėjui Kunckel atrasti šį elementą, todėl jis atitinkamai ir pavadintas: gr. phos – šviesa + phoros – nešantis.
Istorija
redaguotiFosforą pirmasis 1669 m. išgavo alchemikas H. Brandas, jis kaitino šlapalo, kvarcinio smėlio ir anglies mišinį. 1743 m. buvo pasiūlytas pramoninis fosforo gavimo būdas, jį gaunant iš fosforito, kvarcinio smėlio ir anglies esant 1100–1300 °C temperatūrai.
Paplitimas
redaguotiLaisvas fosforas gamtoje nerandamas, jis būna pasiskirstęs mineraluose, daugiausiai fosfatuose, pvz., apatito, fosfarito, ambligonito, vivianito, ksenotimo, monacito ir kituose.
Naudojimas
redaguotiRaudonasis fosforas yra naudojamas degtukams, puslaidininkiams gaminti, taip pat metalurgijoje.
Fosforas organizme
redaguotiKartu su kalciu fosforo yra kauluose ir dantyse. Taip pat jo, susijungusio su baltymais ir riebalais yra įvairiuose audiniuose. Medžiagų apykaitoje fosfatai svarbūs kaip energijos tiekėjai. Fosforo junginiai veikia genetinės informacijos perdavimo procesus. Sutrikus fosforo apykaitai, greičiau susergama rachitu, kraujagyslių ateroskleroze, jaučiamas nuovargis, protinis ir fizinis nedarbingumas.
Fosforo yra grūduose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, žirniuose, avižų kruopose, žuvyje, piene, mėsoje.
Literatūra
redaguoti- Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. Chemijos pagrindai . Kaunas: Technologija, 2006, 309–310 p. ISBN 9955-25-108-5.
|
Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |