Vikipedija

Eritrėjos ir Etiopijos karas

Eritrėjos ir Etiopijos karas
Priklauso: Konfliktai Rytų Afrikoje

Data 1998 m. gegužės 6 d. – 2000 m. gegužės 25 d.
Vieta Eritrėjos–Etiopijos pasienis
Rezultatas Etiopijos karinė pergalė
Konflikto šalys
Eritrėja
Eritrėja

Etiopija
Nuostoliai
Skirtingi duomenys:
19 000[1][2]
20 000–50 000[3]
67 000[4]
150 000[5] 		Skirtingi duomenys:
34 000[6]
60 000[7]
123 000[8][9]
150 000[5]

Eritrėjos ir Etiopijos karas – konfliktas, vykęs tarp Etiopijos ir Eritėjos nuo 1998 m. gegužės iki 2000 m. birželio. Po to, kai 1991 m. Eritrėja išsikovojo nepriklausomybę nuo Etiopijos, liko kelios ginčytinos teritorijos. Abiejų šalių vyriausybės susitarė sukurti komisiją, kuri nustatytų galutinę sieną ginčytinose teritorijose. Ginčytinos teritorijos: Badmė, Tsorona-Zalambesa ir Burė. Tai vienas iš konfliktų Rytų Afrikoje.

Daugiausia ginčų kilo dėl Badmės lygumos. 1998 m. gegužės 6 d. Eritrėjos pasiųsti kariai įžengė į ginčytiną regioną ties Eritėjos ir Etiopijos šiaurine provincija Tigrajumi. Karius apšaudė vietiniai Tigrajo kariai ir policija. Eritrėja tvirtino, kad į regioną pasiųsti kariai taikiai kalbėtis. Vėliau pasiuntė mechanizuotus dalinius į Badmę, siekdama nubausti pasalą surengusius karius. Į Eritrėjos įsiveržimą Etiopija atsakė, paskelbdama totalų karą ir 1998 m. gegužės 12 d. mobilizuodama pajėgas Eritėjos puolimui.

Artilerijos ir tankų apsišaudymai greitai peraugo į intensyvius mūšius, kurie tęsėsi 4 savaites. Etiopija surengė oro antskrydžius puldama Eritrėjos sostinę Asmarą ir kitus miestus: Adi Keihą, Masavą, Asebą ir kt. O Eritrėja subombardavo šiaurinius Etiopijos miestus Adigratą ir Mekelę. Sausumos kariai kovojo trijuose frontuose. Galiausiai Eritrėjos kariai evakavosi iš ginčytinų teritorijų, o Etiopija užėmusi šias teritorijas paskelbė karo baigtį. Eritėja sutiko su paliaubomis, o vėliau ir taikos sutartimi.

Skirtingais duomenimis, Eritėja neteko nuo 20–50 tūkstančių karių, o Etiopija – nuo 60–123 tūkstančių.

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Claimed by President Isaias Afeworki, 2001. Shinn, Historical Dictionary of Ethiopia, p.149
  2. ↑ „Eritrea reveals human cost of war“. BBC News. 20 June 2001. Nuoroda tikrinta 2007-03-12.
  3. ↑ Banks, Arthur; Muller, Thomas; and Overstreet, William, ed. Political Handbook of the World 2005–6 (A Division of Congressional Quarterly, Inc.: Washington, D.C., 2005), p.366. 156802952-7
  4. ↑ Claimed by Chief of Staffs of ENDF, Tsadkan Gebre-Tensae. Shinn, Historical Dictionary of Ethiopia, p. 149.
  5. ↑ 5,0 5,1 Former U.S. Ambassador: Eritrea and Ethiopia Unlikely To Resume War Archyvuota kopija 2011-07-13 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ Claimed by Chief of Staffs Tsadkan Gebre-Tensae. Shinn, Historical Dictionary of Ethiopia, p. 149.
  7. ↑ Claimed by Major General Samora Yunis. Shinn, Historical Dictionary of Ethiopia, p. 149.
  8. ↑ Claimed on 8 April 2002 by the Voice of the Democratic Path of Ethiopian Unity, an Ethiopian clandestine opposition group operating from Germany. The claim also stated that each family that lost a member in the war would receive $350 in indemnity, but this number has not been verified, although it has been often cited by other groups (see Number of war dead soldiers reportedly 123,000 Archyvuota kopija 2007-12-25 iš Wayback Machine projekto. – internet news message; and clandestineradio.com Archyvuota kopija 2014-11-10 iš Wayback Machine projekto. audio button Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.), and no indemnities have been paid Šablonas:As of. Shinn, Historical Dictionary of Ethiopia, p. 149
  9. ↑ „Ethiopia: Number of war dead soldiers reportedly 123,000“ (amharų). Wonchif. 2001-04-10.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Eritrėjos_ir_Etiopijos_karas&oldid=7186734"