Erikas Laiconas
| Erikas Laiconas | |
|---|---|
| Gimė | 1928 m. birželio 11 d. Bliūdžiai, Nemunėlio Radviliškio valsčius |
| Mirė | 2008 m. sausio 28 d. (79 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Eigulių kapinėse |
| Tautybė | lietuvis |
| Vaikai | Erikas |
| Veikla | Lietuvos Evangelikų Liuteronų bažnyčios kunigas, pamokslininkas, esperantininkas. |
| Alma mater | 1947–1948 m. Kauno valstybinis universitetas, 1948–1953 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje. |
Erikas Laiconas (1928 m. birželio 11 d. Bliūdžiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčiuje – 2008 m. sausio 28 d. Kaune) – Lietuvos Evangelikų Liuteronų bažnyčios kunigas, pamokslininkas.
Biografija
redaguoti1933–1937 m. mokėsi Jasiškių (Biržų raj.) pradžios mokykloje, 1937–1939 m. Nemunėlio Radviliškio pradžios mokykloje, 1939–1947 m. Biržų gimnazijoje. 1947–1948 m. studijavo Kauno valstybiniame universitete, 1948–1953 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA).
1950–1952 m. LŽŪA Melioracijos katedros laborantas. 1953 m. Valstybinio projektavimo instituto Elektrifikacijos skyriaus vyr. technikas. 1953–1959 m. LŽŪA Melioracijos katedros asistentas, vyr. dėstytojas. 1969–1989 m. VŪPI grupės vadovas, Techninio skyriaus vyriausias specialistas. 1990–1991 m. UAB „Darna“ kelionių ir ekskursijų vadovas.
1994–1996 m. studijavo teologiją Klaipėdos universitete. Įšventintas į diakonus ir paskirtas tarnauti Biržų evangelikų liuteronų parapijoje. 1998 m. gegužės 21 d. ordinuotas į kunigus. Aptarnavo Alkiškių, Žeimelio ir Biržų latvių evangelikų liuteronų parapijas. Palaidotas Kaune, Eigulių kapinėse.
Esperantininkas
redaguotiE. Laiconas buvo esperanto kalbos mylėtojas, Tarptautinės krikščionių esperantininkų lygos (KELI) atstovas Lietuvoje, Esperanto misijos vadovas Baltijos šalyse, Esperanto Biblijos studijos vadovas Kaune, Kauno profesinių sąjungų kultūros rūmų esperantininkų klubo pirmininkas, Lietuvos esperantininkų asociacijos Mokslinės – techninės sekcijos vadovas. Tarptautinių kongresų dalyvis. Veisiejuose (1998 m.), Liepojoje (1999 m.) vedė ekumenines pamaldas esperanto kalba, Alkiškių ir Žeimelio parapijose vedė pamaldas latvių kalba, taip pat ir Kauno bei Kėdainių parapijose.
Iš latvių kalbos išvertė A. Skrodelio knygelę „Kas yra Šv. Vakarienė“, keletą straipsnių, taip pat V. Plute-Olevas „Krikščioniškos bendruomenės istorijos pasakojimus“. Išleido knygą „Alkiškių evangelikų liuteronų parapija“. Leido metraštį, skirtą parapijos reikalams, leidinėlį esperanto kalba „Litovia Kristano“ ir kitus smulkius leidinius. Parengė spaudai knygas „Liuteronų atsiradimas Lietuvoje“, „Martino Liuterio gyvenimo momentai laikinų pinigų banknotuose“, „Kauno evangelikų liuteronų parapija“.