Egipto piramidės

Piramidė – senovės egiptiečių piramidės formos kapo tipas. Monumentalaus dydžio piramidės Egipte statytos nuo 3-iosios dinastijos laikų (apie 2686−2613 m. pr. m. e.) iki Antrojo tarpuvaldžio (apie 1650−1550 m. pr. m. e.). Viso, vertinama, Senovės Egipte buvo pastatyta apie 100 piramidžių. Mažos skalės privačių kapų akmenų ar plaušaplyčių piramidės (piramidijos) kartais statytos iki Egipto nepriklausomos valstybės egzistavimo pabaigos (30 m. pr. m. e.).

Istorija

Piramidės pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžios pyramis, reiškiančio kviečių pėdą, kuris buvo panašus į piramidę. Kitas pavadinimo šaltinis galėtų būti žodis pr-m-ws, kuriuo buvo žymimas piramidės aukštis.^[1] Egiptiečiai piramides vadino žodžiu mer. Piramidės skirstomos į du pagrindinius tipus: „laiptuotąsias“ ir „tikrąsias“. Pirmosios piramidės buvo laiptuotosios ir jų statybos išaugo iš priešdinastinio Egipto faraono kapo mastabos. Piramidės komplekso forma: su tikrąja piramide, keliomis mažesnėmis piramidėmis-palydovėmis, laidojimo ir slėnio šventyklomis, sujungtomis paaukštintu keliu, ir papildomais pastatais, išsivystė 4-os dinastijos pradžioje. Piramidės būdavo apsupamos siena, paprastai dviguba, ir šalia jų būdavo laidojimo valčių duobės.^[2] Prie Cheopso piramidės išliko gerai išsilaikiusi Cheopso valtis.

Terminas hieroglifais

Mr
Mer

Pirmųjų piramidžių idėja – mastaba, pastatyta keliomis pakopomis. Pirmąją piramidę Sakaroje pastatė Senosios karalystės pradininkas Džoseras apie 2650 m. pr. m. e. Pirmosios piramidės architektu paminėtas Imhotepas – vyriausias faraono žynys. Iš pradžių Džoserio piramidė turėjo iš akmenų pastatytos mastabos formą, kuri su vėlesniais papildymais išaugo iki 6 pakopų superstruktūros, siekančios 60 m aukštį ir gerai matomos iš sostinės Memfio. Nuo šio laiko piramidės statybos įsitvirtino Egipte kaip faraono kapo forma ir jo valdžios simbolis. Skirtingai nuo vėlesnių piramidžių kvadratiško pagrindo plano, Džoserio piramidė turi stačiakampį planą. Įėjimas pro piramidę vedė į požeminių tunelių kompleksą, kur buvo paslėptos faraono ir kitų jo šeimos narių laidojimo patalpos. Į rytus nuo Džoserio piramidės rastas įvairių statinių kompleksas, kuriais įmituojamos provincijos šventyklėlės, kas beveik tikrai nurodo komplekso paskirtį Sed („Uodegos“) šventei. Vėlesniais laikais išaugus faraono asmens asociacijoms su saulės dievu Ra, šventės statinių reikšmė sunyko. Nors vėliau Egipto piramidės visų pirma buvo statomos klasikinės formos, tačiau laiptuotų piramidžių statybos visiškai neišnyko ir daugelyje tikrųjų piramidžių užfiksuota laiptuotoji struktūra.

Meidumo piramidė, kurią statė faraonas Sneferu, turėjo būti pirmąja tikrąja piramide. Ji buvo pastatyta laiptuota ir nelygumai išlyginti išorės apdailos blokais, tačiau statytojai padarė klaidą: dėl nestabilaus pagrindo ir dėl to, kad išorės blokai laikėsi vienas ant kito, šis sluoksnis sugriuvo ir piramidės statybos buvo nutrauktos. Lenktoji piramidė Dahšūre buvo iš pat pradžių statyta kaip tikroji, tačiau vengiant galimos griūties jos sienų kampas buvo pakoreguotas, tokiu būdu ši piramidė įgavo unikalią tarp Egipto piramidžių formą. Sneferu Raudonoji piramidė laikoma pirmąja tikrąja piramide. Faraonas Sneferu laikomas didžiausiu piramidžių statytoju istorijoje ir, nors jis nepastatė didžiausios piramidės, jo valdymo metu statytų piramidžių bendras tūris buvo didesnis nei bet kurio kito faraono − apie 3,7 mln. kub. metrų.^[3]

Meidumo piramidės liekanos

Peizažas su Dahšūro piramidėmis. Kairėje tolumoje − Lenktoji piramidė, dešinėje − Raudonoji piramidė. Kairėje arčiau matomos Pepio II piramidės liekanos.

Garsiausios klasikinės piramidės pastatytos apie 2575–2500 m. pr. m. e. Tai Gizos piramidės. Jas pastatė faraonai Cheopsas, Chefrenas, Mikerinas. Didžiausia yra Cheopso piramidė. Tarp Cheopso ir Chefreno valdęs Džedefrė savo piramidę statė šiauriau Gizos, Abu Ravaše. Gizos piramidės laikomos vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Neabejojama, kad jas statydami egiptiečiai naudojosi astronominiais stebėjimais orientuodami jas pagal pasaulio šalis. Šie stebėjimai turėjo reikšmės tunelių, ventiliacinių šachtų kryptims.

5-osios dinastijos metu apie 2494–2345 m. pr. m. e. faraonų piramidės statytos Abusire. Jų piramidinio komplekso struktūra laikoma labiausiai išsivysčiusia, tačiau šios piramidės ženkliai atsilieka nuo Gizos piramidžių savo dydžiu ir architektūros kokybe. Piramidžių dydžių smukimas gali būti paaiškinamas tuo, kad išaugus saulės dievo reikšmei egiptiečiai resursus daugiau nukreipė dievo šventyklų statyboms. Faraonas Unas (valdė apie 2375–2345 m. pr. m. e.) tikriausiai pirmasis piramidėje Sakaroje liepė įrašyti piramidžių tekstus vidaus sienose. Politiškai ir ekonomiškai smunkant Senajai karalystei smuko ir piramidžių statybų mastas bei kokybė. Jos nebestatytos Pirmuoju tarpuvaldžiu apie 2181−2055 m. pr. m. e.

Pirmasis Viduriniosios karalystės faraonas Mentuhotepas II tikriausiai buvo numatęs piramidės statybas savo laidojimo vietoje Deir al Bachri. Pilnus piramidžių kompleksus pastatė faraonai Amenemis I ir Senusretas I Lište. Vėlesni faraonai pastatė piramides Dahšūre, Havaroje, Sakaroje, Mazgunoje ir Lahune. Šių vėlyvųjų piramidžių statyboms plačiai naudotos plaušaplytės, o akmenys tik pagrindinėms sienoms. Jų išorė visgi padengta dekoratyviniais blokais, kad jos atrodytų taip pat prabangiai kaip senosios. Vėlesniais laikais išgrobus šiuos akmenis piramidės buvo veikiamos vėjo, lietaus ir sunyko.

Viduriniosios karalystės pabaigoje Egipte piramidžių statybos tradicija sunyko. Po 1650 m. pr. m. e. težinomos kelios plaušaplyčių piramidės vakarų Tėbuose. Žinoma, kad faraonas Amosis buvo pastatęs plaušaplyčių piramidę Abidose. Vėliau piramidės formos koplytėlės kartais naudotos privatiems kapams kaip Deir el Medinoje. Piramidžių statybos buvo atgaivintos VIII a. pr. m. e., bet ne Egipte, o pietuose esančioje Kušo karalystėje Nubijoje. Kušo piramidės buvo gerokai mažesnės ir prastesnės kokybės nei egiptietiškos, bet jų buvo statoma daug. Pagrindinės Kušo piramidžių koncentracijos vietos buvo prie sostinių Napatos ir Merojės. Jų tradicija galutinai išnyko žlugus Kušo valstybei IV a.

Didžiausios piramidės

Iš Senovės Egipto piramidžių geriausiai išliko piramidės Gizoje ir Dahšūre. Piramidžių akmenis senovėje nešiojo vietos gyventojai savo statyboms, plaušaplyčių piramidės iro ir virto smėlio krūvomis, smigo į žemę. Džedefrės akmenų piramidė buvo viena iš didžiausių Egipte, tačiau šiuo metu iš jos likę tik griuvėsiai. Didžiųjų Gizos piramidžių statybos galėjo trukti apie 20 metų. Žemiau pateiktas didžiausių išlikusių piramidžių sąrašas su originaliais jų aukščiais. Visų jų dabartiniai aukščiai yra šiek tiek mažesni, visi skaičiai apytiksliai.^[4]

Pavadinimas	Tipas	Statybų metai, m. pr. m. e.	Originalus aukštis, metrais	Pagrindo kraštinė, metrais	Vietovė
Džoserio piramidė	laiptuotoji	2670	62	125x109	Sakara
Meidumo piramidė	laiptuotoji su išlygintomis sienomis	2600	92 dabar 65	144	Meidumas
Lenktoji piramidė	tikroji, lenktų sienų	2600	105	188	Dahšūras
Raudonoji piramidė	tikroji	2600	105	220	Dahšūras
Cheopso piramidė	tikroji	2570	146	230	Giza
Chefreno piramidė	tikroji	2540	143,5	215,5	Giza
Mikerino piramidė	tikroji	2510	66,5	104,6	Giza
Neferirkarės piramidė	laiptuotoji su išlygintomis sienomis	2470	72 dabar 45	104	Abusiras

Statybos ir paskirtis

Apdailos blokai, išlikę Mikerino piramidės apačioje

Senovės graikų istorikas Herodotas tvirtino, kad Didžiąją piramidę pastatė 100 000 vergų per 20 metų valdomi žiauraus faraono Cheopso.^[5] Ši nuomonė buvo įsitvirtinusi istoriografijoje, ją populiarino Holivudo filmai, tačiau šiuo metu ji atmetama. Nėra žinoma, kaip buvo organizuojamos piramidžių statybos, tačiau archeologiniai radiniai rodo, kad statybose dirbo laisvi žmonės, jiems buvo atlyginama už darbą. Tikėtina, kad statybų aikštelėje nuolat dirbo 4000−5000 įgudusių darbininkų, prie kurių Nilo potvynių metu prisijungdavo valstiečiai.^[6] Apie 97% statybų akmenų buvo iškalami šalia pat esančioje skaldykloje, išorės balto kalkakmenio blokai buvo gabenami iš už kitoje Nilo pusėje esančių skaldyklų ir tik vidaus patalpų granitiniai akmenys − iš labai toli, iš Asuano.^[7] Tyrimai rodo, kad piramidės viduje tikriausiai yra įvairių dydžių vidinės ertmės, užpildytos smėliu, kad padidintų statinio stabilumą žemės drebėjimų metu ir pagreitintų bei atpigintų statybas.^[8] Piramidėms statyti panaudoti inžinieriniai sprendimai ir mechanizmai nėra žinomi. Neišliko jų aprašymų, tikriausiai dėl to, kad egiptiečiams piramidžių statybų metodai turėjo būti įprasti. Tikėtina, kad kiekvienos piramidės atveju buvo naudojami vis skirtingi ir įvairūs būdai akmenų užkėlimui ir pastatymui į vietą. Herodoto spėjimu, egiptiečiai naudojo medinius mechanizmus, Diodoro Siciliečio spėjimu − rampas.^[9]

Bendrąja nuomone, piramidės visų pirma tarnavo kaip gerai matomi faraono kapo monumentai, išskyrus 7 piramides, pastatytas 3-ios dinastijos pabaigoje Sen. Egipto centruose − nomuose, ir simbolizavusias faraono valdžios autoritetą. Piramidė egiptiečiams galėjo simbolizuoti mitologinę pirmykštę kalvą Benbeną − pirmąjį žemės lopinėlį, iškilusį iš Nuno vandenų pasaulio sukūrime, ant kurio gimė saulės dievas. Kalvos simbolis buvo piramidės formos Benbeno akmuo, saugotas Heliopolyje. Šią versiją paremia faktas, kad pirmosios piramidės architektas Imhotepas buvo dievo Ra žynys Heliopolyje. Kita versija, piramidės galėjo simbolizuoti piramidiškai besileidžiančius saulės spindulius. Dar kita versija, laiptuotosios piramidės galėjo turėti ryšį su mitologiniu mirusiojo kilimu į dangų kaip laiptais piramide. Istorijos eigoje pasitaikydavo įvairių teorijų, kartais visai fantastiškų. Buvo spėliojama apie jose paslėptus didžiulius lobius. Viduramžiais europiečių keliautojai platino mintį, kad piramidės yra Biblijoje minimo Juozapo klėtys. Kad ir kokią prasmę piramidės turėjo senovės egiptiečiams, ji neveikė plėšikų. Visos piramidės buvo išplėštos dar senovėje ir apie jose galimai buvusius lobius nieko nežinoma. Kai kurios mažosios piramidės-palydovės turėjo karalienių vardus ir tikriausiai buvo jų kapai. Tikėtina, kad jos su didžiąja piramide simbolizavo Egipto dualizmą (Aukštutinį ir Žemutinį Egiptus, derlingą Nilo slėnį ir gretimą dykumą).

Šiuo metu piramidės − vienas iš Senovės Egipto civilizacijos simbolių ir aukščiausių laimėjimų.

Galerija

Userkafo (pirmajame plane) ir Džoserio piramidės Sakaroje (1858 m. nuotrauka)
Niuserės (kairėje) ir Neferirkarės piramidės Abusire
Pepio II piramidės komplekso rekonstrukcinis modelis
Piramidinis kapas-koplytėlė Deir el Medinoje

Išnašos

↑ The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 87
↑ Zahi Hawass. Magic of the Pyramids. Leonardo Paolo Lovari, 2015
↑ The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 89
↑ Verner, Miroslav. The Pyramids. Grove/Atlantic, Inc., 2007, p. 461−463
↑ Steven L. Danver. Popular Controversies in World History. ABC-CLIO, 2010, p. 245
↑ Emmet John Sweeney. The Pyramid Age. Algora Publishing, 2007, p. 19
↑ Emmet John Sweeney. The Pyramid Age. Algora Publishing, 2007, p. 20−21
↑ The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 89
↑ The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 95

Šaltiniai

Vikiteka: Egipto piramidės – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 233−235

[1] The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 87

[2] Zahi Hawass. Magic of the Pyramids. Leonardo Paolo Lovari, 2015

[3] The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 89

[4] Verner, Miroslav. The Pyramids. Grove/Atlantic, Inc., 2007, p. 461−463

[5] Steven L. Danver. Popular Controversies in World History. ABC-CLIO, 2010, p. 245

[6] Emmet John Sweeney. The Pyramid Age. Algora Publishing, 2007, p. 19

[7] Emmet John Sweeney. The Pyramid Age. Algora Publishing, 2007, p. 20−21

[8] The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 89

[9] The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 95

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]